Apie „Brexit“ ir drąsius politikos kiškius

2016.06.28

Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas darosi vis labiau panašus į drąsų didžiosios politikos kiškį. Ir ne jis vienintelis.

2015 metais, prieš parlamento rinkimus, norėdamas bet kokia kaina išlikti valdžioje, D. Cameronas pažadėjo britams surengti referendumą dėl tolesnė šalies narystės ES. Drąsi retorika? Taip. Neatsargu? Taip. Ar D. Cameronui kas nors suteikė teisę rizikuoti savo valstybės likimu vardan vidinių politinių žaidimų? Ne. Bet ko tik nepažadėsi vardan pergalės rinkimuose, kai svarbu politinė karjera, o ne valstybės ateitis.

D. Cameronui ir konservatoriams laimėjus rinkimus, teko laikytis pažado. Drąsa po truptį mažėjo, D. Cameronas lyg ir agitavo už Didžiosios Britanijos narystę ES, nors nevengė dviprasmiškų pasisakymų („Nemyliu Briuselio, myliu Jungtinę Karalystę“).

Ir visa artėjančio referendumo kampanija buvo persmelkta netikros informacijos, išsigalvojimų, atviro melo ir net britų parlamentarės Jo Cox nužudymu. Europos Parlamente, posėdžio metu, buvo pasakyta: „Britų politikai tautą apmovė grasindami Briuselio ir kitomis nebūtomis problemomis, iš kurių baisiausia migracija ir nevaldomi imigrantų srautai“.

Tik va dabar prancūzai sako, kad nebesaugos Kale uoste tūkstančių migrantų, besistengiančių patekti į Didžiąją Britaniją. Tai reiškia, kad migrantai plūstels į Jungtinę Karalystę, kuri jų nebegalės išsiųsti atgal, nes nebebus taikomas ES pabėgėlių grąžinimo reglamentas.

Dabar, po „Brexit“, D. Cameronas jau neria į krūmus – žada atsistatydinti iki spalio ir neskuba inicijuoti ES sutarties 50–ojo straipsnio mechanizmo dėl pasitraukimo iš ES. O turėtų atlikti savo pareigą, pats pabaigti lengvabūdiškai pradėtą politinį procesą, atsakyti už politinį populizmą.

Bet kuriuo atveju D. Cameronas įeis į Didžiosios Britanijos istoriją kaip politikas, atsakingas už savo šalies subyrėjimą. Tai aiškiai pareiškė Europos Parlamento nariai iš Šiaurės Airijos ir Škotijos. Jų teigimu, ir Šiaurės Airija, ir Škotija padarys viską, kad liktų ES narėmis. O tai iš esmės reiškia Jungtinės Karalystės skilimą.

Politinis procesas pajudėjo: Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią Jungtinę Karalystę gerbti daugumos savo piliečių valią ir kuo skubiau pranešti apie ketinimus išstoti iš ES.

Diskusijose dėl rezoliucijos kliuvo ir vienam iš „Brexit” iniciatorių, euroskeptikui bei dešiniųjų pažiūrų Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos lyderiui, Europos Parlamento nariui N. Faradžui. „Jūs dabar čia bandote vaidinti mažą ir paprastą žmogelį, ginantį vargšo brito darbininko interesus, nors pats tuo tarpu turite ofšorinę finansinių paslaugų kompaniją“, – teigė Europos Parlamento liberalų frakcijos lyderis ir buvęs Belgijos premjeras G. Verhofstadtas.

N. Faradžas neatrodė karingas, buvo labiau linkęs lyg ir už Didžiosios Britanijos draugystę su ES. Žodžiu, supraskit, mes pašūkavom, pajuokavom, bet naudos nenorim atsisakyti. Deja, ES taip pat gyvena laisvosios rinkos sąlygomis ir taip pat žiūrės savo naudos. Laisvas prekių ir paslaugų judėjimas – tik saviems, ES nariams.

Taip pat labai svarbu pažymėti, kad diskusijose buvo aiškiai pasakyta: jei Didžioji Britanija pradės skirstyti žmones į pirmarūšius ir antrarūšius – kalbama apie imigrantus iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių – tai jai bus priminta, jog ES šalyse gyvenančių britų taip pat yra daugiau nei vienas milijonas.

Diskusijų Europos Parlamente metu ne tik britų euroskeptikai buvo neįprastai tylūs ir atrodė pasimetę. Vieniems galbūt atėjo suvokimas apie jų propaguojamų idėjų galimas pasekmes, o kitiems – apie faktinę atsakomybę už referendumo padarinius.

Reikia tikėtis, kad sveikas protas nugalės. Šiandien Europos Parlamentas pasakė aiškiai: Didžiosios Britanijos vyriausybė kaip galima greičiau oficialiai paskelbia apie ketinimus išstoti iš ES, ir pradedamas atsiskyrimo procesas. Taip pat būtina skubiai įgyvendinti reformas ES viduje. Reformas, kurioms dažniausiai priešindavosi ta pati Didžioji Britanija, siekdama išsaugoti savo privilegijas.

Dėl politikų dviveidiškumo bei savanaudiškumo Didžioji Britanija pateko į nepaprastą, kupiną nežinomybės ir išbandymų, situaciją. O už viską mokės jos gyventojai. Pamoka, kad negalima tikėti gražia politikų retorika, rožiniais pažadais, nes ir valstybė, ir jos piliečiai gali paprasčiausiai likti prie suskilusios geldos.

Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos, kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija. Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę „EuroHPC“. Europos Parlamento socialistų ir demokratų […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „ES neturi kito kelio – tik būti vieninga“

2017.09.13

2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis teigiamai vertina Europos Komisijos vadovo J.C. Junckerio metinę kalbą apie ES padėtį ir vykusias diskusijas. „Patiko įžvalgos ir pasiūlymai, kurie reiškia vieną paprastą tiesą: judėti pirmyn ES gali tik būdama vieninga. Kito kelio nėra“, – teigia Z. Balčytis. Ekonomika: vėjo kryptis – vis palankesnė […]

Skaityti daugiau

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

+32477931947
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė