Apie Nacionalinės energetikos strategiją: tarp populizmo ir konkurencingos pramonės

2016.05.25

Energetikos ministerija pagaliau pateikė visuomenei svarstyti Nacionalinės energetikos strategijos projektą, kuriame nėra vienareikšmių atsakymų, kuria kryptimi ir kaip plėtoti šalies energetiką. Žiūrima į Seimo pusę, kuris ir turės nuspręsti šalies energetikos plėtros kryptį.

Nacionalinės energetikos strategija svarbi šalies ūkiui: energetika bus orientuota populizmo ar didesnio lankstumo, efektyvumo ir racionalumo keliu, užtikrinant šalies pramonei konkurencingas energijos kainas? Politikuosime ir mokėsime brangiai ar ieškosime racionalių sprendimų, stiprinančių šalies ekonomiką ir saugumą?

Tikiuosi, kad Nacionalinės energetikos strategijos projektas parengtas objektyviai, sąžiningai ir nėra priderintas prie valdžios ar energetikos lobistų norų.

Tyčia ar netyčia kuriama priklausomybė nuo dujų?

Šią savaitę Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete vyko diskusija dėl ES energetinio saugumo.

Prognozės, kad iki 2050-ųjų ES dujų poreikis didės dvigubai, sukėlė dujų infrastruktūros ažiotažą: statomi dujų terminalai, tiesiami dujotiekiai. Valstybės nori užsitikrinti po kelis dujų tiekimo šaltinius. Visa tai kainavo ir kainuoja milijardus eurų. Kas galėtų paneigti, kad tokios dujų vartojimo prognozės nėra dirbtinės, klaidinančios?

Yra ir kita medalio pusė. Gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimas trunka ne mažiau 40 metų. Visą šį laikotarpį valstybės, pramonė būna pririšama prie vieno ar kito dujų tiekėjo.

Be to, pramonė, technologijos orientuojamos į tam tikros kokybės dujas. Keičiantis tiekėjui, tenka papildomai investuoti į gamybos proceso pertvarką, sureguliavimą. Su tokia problema susiduria didžiausia mūsų šalies dujų vartotoja Jonavos „Achema“, kuri trąšoms gaminti kaip žaliavą naudoja „Statoil“ ir „Gazprom“ dujas. Šios dujos skiriasi pagal savo kaloringumą. Dėl to „Achema“ patiria problemų ir nuostolių, priversta nuolat reguliuoti technologinį procesą.

Dėl tokios tyčia ar netyčia kuriamos priklausomybės nuo dujų Europos Parlamente pradėtos diskusijos ir pasiūlytas visiškai naujas požiūris į šios problemos sprendimą: suvienyti elektros ir dujų sistemas.

Ateitis: elektros ir dujų sistemų vienybė

Kalba sukasi apie dujų ir elektros sistemų sudvejinimą. Pavyzdžiui, šildymo katilas patalpas apšildyti galėtų ir dujomis, ir elektra. Brangios dujos – jungiame elektrinį šildymą. Brangi elektra – jungiame dujas. Elektra ir dujos konkuruotų tarpusavyje.

Toks sistemų sudvejinimas leistų ateityje nustatyti konkurencingą elektros ir dujų kainą, mažintų priklausomybę nuo vieno ar kito energijos šaltinio. Skaitmeninės technologijos jau šiandien galėtų užtikrinti, kad pati sistema save reguliuotų – kada deginti dujas, o kada naudoti elektros energiją.

Tikiu, kad dujų ir elektros sistemų vienybės principas ateityje bus įgyvendintas ir Lietuvoje.

Jei Lietuva ir Europa pasirinktų dujų ir elektros sistemų vienybės principą, reiktų didinti elektros energijos gamybą arba užsitikrinti pigios elektros energijos importą. Tokia kryptis reikštų vėjo ir saulės energetikos plėtrą, tačiau yra keli „bet“: pramonei reikia pigios, konkurencingos elektros energijos ir stabilaus jos tiekimo. Vėjas ir saulė, deja, to negarantuoja.

Lietuvai, didžiąją dalį elektros energijos perkančiai iš užsienio, toks scenarijus reiškia, kad reikia aiškaus apsisprendimo dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės jėgainės: pirksime iš jos elektros energiją ar nepirksime? Patys juk atominės nebestatysim. O galėjom.

Astravo elektrai taip ar ne?

Fakto, kad Lietuva yra priklausoma nuo užsienyje gaminamos elektros energijos, nuneigti neįmanoma. Lygiai taip nereikia savęs apgaudinėti ir kurstyti niekuo nepagrįstas emocijas visuomenėje, kad Lietuvos vyriausybė gali sustabdyti (bet nenori) Astravo AE statybas.

Astravo AE bus pastatyta ir ji gamins elektros energiją. Norime to ar nenorime. O Lietuvos bei visos ES reikalas pasiekti, kad ši elektrinė būtų saugi.

Tai pirksim ar nepirksim Astravo AE gaminamą elektrą? O gal, kaip siūloma, „nukapojam kirviais kabelius į Baltarusiją“, ir baigiam diskusijas?

Remiantis tokia logika reiktų „nukapoti kabelius“ ir į Švediją bei Latviją, nes jais Lietuvą, priklausomai nuo kainos rinkoje, pasiekia rusiška elektros energija, gaminama nesaugioje Leningrado AE (tokie reaktoriai veikė Ignalinos AE).

Dėl šio fakto krokodilo ašarų niekas nelieja. Lietuvos vartotojai net nežino, kokia elektros energija pasiekia namus, įstaigas ir įmones – švediška, latviška ar rusiška. Tai nėra svarbu. Svarbiausia – elektros kaina rinkoje. Toks principas būtų taikomas ir Astravo AE gaminamai elektrai: bus pigi elektra – perkam. Ir vartojam net nežinodami, kas ją pagamino.

Energetikos ministerijos išplatintoje Nacionalinės energetikos strategijos apžvalgoje pažymima, kad didžiausias dujų poreikis Lietuvoje būtų, jei Visagino AE nebūtų statoma, o dėl nepalankių elektros importo sąlygų Lietuvoje būtų pagaminama 80 procentų reikiamos (bet brangesnės) elektros. Tai yra Energetikos ministerija pripažįsta, kad be Visagino AE ateityje bus problemų plėtojant konkurencingą šalies ūkį.

Pigi elektros energija gyvybiškai svarbi šalies pramonei. Laikas į diskusiją dėl Nacionalinės energetikos strategijos įsijungti šalies pramonininkams. Dėl vienos paprastos priežasties: populizmas kenksmingas šalies ūkiui.

Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos, kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija. Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę „EuroHPC“. Europos Parlamento socialistų ir demokratų […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „ES neturi kito kelio – tik būti vieninga“

2017.09.13

2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis teigiamai vertina Europos Komisijos vadovo J.C. Junckerio metinę kalbą apie ES padėtį ir vykusias diskusijas. „Patiko įžvalgos ir pasiūlymai, kurie reiškia vieną paprastą tiesą: judėti pirmyn ES gali tik būdama vieninga. Kito kelio nėra“, – teigia Z. Balčytis. Ekonomika: vėjo kryptis – vis palankesnė […]

Skaityti daugiau

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

+32477931947
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė