Ar plauks lietuviški sūriai ir baldai į tolimąją Kanadą?

2016.11.10

Europos Parlamentas rengiasi balsuoti dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo (CETA) tarp ES ir Kanados. Natūralu, kad šis ambicingiausias prekybos susitarimas, dėl kurio Europos Sąjunga yra derėjusis, sulaukia ir teigiamų, ir neigiamų vertinimų.

Ko tikėtis iš CETA?

CETA sutartis pašalina 99 procentų muitų bei vieningą ES rinką susieja su 36 milijonų gyventojų turinčia Kanada – dešimta pasaulio ekonomika. Skaičiuojama, kad visos ES ekonomika, įsigaliojus CETA, per metus turėtų padidėti apie 20 milijardų eurų. Stagnaciją patiriančiai ES ekonomikai tai nemenka paspirtis.

Vartotojams tokia sutartis ir rinkų atvėrimas reiškia mažėjančias produktų ir paslaugų kainas. Tuo pat metu bus išlaikomi visi ES saugos, kokybės, socialiniai standartai.

Tai plauks lietuviški sūriai ir baldai į Kanadą? Jau dabar plaukia ir sūriai, ir kiti produktai, tik muitai labai dideli. Sūriams, pavyzdžiui, taikomas apie 250 procentų muitas. Nesunku nuspėti, kad, panaikinus muitus, atsiveria naujos galimybės Lietuvos maisto, žemės ūkio produkcijai, baldų, tekstilės, aprangos ir kitiems gaminiams.

Sutarties priešininkai teigia, kad naujos rūšys genetiškai modifikuotų produktų, klonuota vištiena, hormonais užauginta jautiena – visa tai gali atsidurti ant mūsų, europiečių, stalo. Tuo klausimu CETA sutartyje teigiama, kad visi produktai iš Kanados privalės atitikti ES reikalavimus. O jie yra labai griežti. Pavyzdžiui, iš Kanados niekada nebus galima importuoti į ES hormonais auginamų gyvulių mėsos.

Dar viena didelių prieštaravimų sulaukianti sritis – užsienio investicijų apsauga. Sutarties priešininkai teigia, kad sutartis užtikrina per didelę apsaugą tarptautiniams investuotojams, pastarieji galės priversti ES valstybių vyriausybes keisti įstatymus nepaisant gyventojų norų. Vis dėlto sutartyje numatyta, kad investuotojų apsauga užtikrinama, bet tik išlaikant vyriausybių teisę apsaugoti viešąjį interesą. Sutartyje nustatytas viešasis investuotojų ginčų tribunolas, kuris turės nuolatinius profesionalius ir nepriklausomus teisėjus iš Kanados ir ES, o tai leis užtikrintų skaidrų ir nepriklausomą sprendimų priėmimą.

CETA priešininkai baiminasi, kad nebūtų panaikintas valstybės reguliavimas komunalinių paslaugų (pavyzdžiui, vandens tiekimo) ir kultūros vertybių srityse. CETA sutartyje numatyta, kad ES viešųjų paslaugų sektorius bus apsaugotas. Tokia nuostata leidžia užtikrinti, kad valstybės reguliavimas komunalinių paslaugų sektoriuje nebus panaikintas.

Kokie dar CETA privalumai?

Sutartis bus naudinga dirbantiesiems: numatytas abipusis tam tikrų profesijų (pavyzdžiui, architektų, buhalterių, inžinierių) kvalifikacijų pripažinimas.

Bus mažiau apribojimų laikinam darbui Kanadoje: palengvintos sąlygos ES įmonių darbuotojams ir kitiems profesionalams dirbti Kanadoje, taip pat kompanijoms laikinai į Kanadą perkelti savo darbuotojus.

Akivaizdi nauda ES įmonėms: padidės ES įmonių konkurencingumas Kanados rinkoje, ES įmonės turės galimybę dalyvauti ne tik federaliniuose viešuosiuose pirkimuose, bet ir pirmą kartą Kanados istorijoje ES įmonės turės prieigą prie provincijų ir savivaldybių viešųjų pirkimų.

Sutartis taip pat numato, jog abi sutarties šalys įsipareigoja priimti išduotus atitikties sertifikatus elektros prekių, elektronikos ir radijo, žaislų, įrangos produkcijai. Tai reiškia, jog ES galės išduoti eksporto atitikties sertifikatą ES prekių eksportui į Kanadą grindžiamą Kanados taisyklėmis ir atvirkščiai. Taip bus išvengta dvigubo sertifikavimo problemos ir žymiai sumažinta administracinė ir piniginė našta įmonėms.

Kanada taip pat įsipareigoja stiprinti savo sienų kontrolę padirbtų ES prekės ženklų, piratinių ir kitų padirbtų prekių srityje.

CETA – tik vienas iš prekybos susitarimų

CETA – ne vienintelis laisvos prekybos susitarimas. ES jau yra sudariusi visą eilę tarptautinių prekybos susitarimų su atskiromis šalimis ar jų grupėmis. Jais siekiama sumažinti arba panaikinti muitų tarifų ir kitus prekybos apribojimus. Susitarimais taip pat gali būti steigiamos muitų sąjungos, pavyzdžiui, su Andora, San Marinu ir Turkija.

Patvirtinimo laukia ES susitarimai su Rytų Afrikos bendrijos valstybėmisEkvadoru, SingapūruVietnamu ir Vakarų Afrikos valstybėmis.

Tarp galiojančių susitarimų (įskaitant laikiną taikymą) – ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis, sutartys su Pietų Korėja, Kolumbija, Peru, Čile, Alžyru, Egiptu, Maroku, Pietų Afrikos valstybėmis.

ES taip pat derasi dėl laisvos prekybos susitarimų su Azijos šalimis: Malaizija, Indonezija, Tailandu, Filipinais, Japonija, Mianmaras/Birma, Indija. Derybos pradėtos ir su Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos narėmis – Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi.

Vyksta derybos ir su didžiosiomis pasaulio ekonomikomis – JAV ir Kinija.

2013 metais pradėtos derybos su Kinija dėl dvišalio investicijų susitarimo, kuriuo siekiama panaikinti investavimo Kinijoje apribojimus ir taip atverti naujų verslo galimybių.

Nuo 2013 metų vyksta ES ir JAV derybos dėl prieštaringai vertinamo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) susitarimo. Šio susitarimo ateitis priklausys ir nuo naujojo JAV prezidento D. Trumpo pozicijos.

Europos Parlamentas dėl susitarimo su Kanada balsuos šių metų pabaigoje arba iškart po Naujųjų. Be Europos Parlamento pritarimo CETA neįsigalios net laikinai. Jei Europos Parlamentas, taip pat ir Europos Taryba pritars CETA (o tuo aš neabejoju), susitarimas įsigalios laikinai. Visiškai įgyvendinamas bus tik tuomet, kai CETA pritars visų ES valstybių ir regionų parlamentai.

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Atviras laiškas

2017.02.09

Atviras laiškas kartais gali būti puikia priemone pasiekti plačią auditoriją: vienu metu kreiptis į draugus, bičiulius, kritikus ar oponentus, o šiuo konkrečiu atveju – ir visus tuos, kuriems atrodo, jog jei jau aktyviai nešmėžuoji lietuviškosios TV eteryje, tai kažin kur visai ir pradingai. Taigi, šiuo paskutiniu metu ypač išpopuliarėjusiu žanru pasinaudosiu ir aš. Aš kandidatuoju […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis kritikuoja Europos Komisiją dėl Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo

2017.02.02

2017 m. vasario 1 d., Briuselis. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, svarstant energetikos dokumentų paketą, europarlamentaras Zigmantas Balčytis kritikavo Europos Komisiją dėl Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo. Daugiausiai kritikos sulaukė Rusijos dujų tiekimo projektas „Nord stream II“, kuris vis dar nesulaukia tinkamo Europos Komisijos įvertinimo, prieštarauja energetinio saugumo strategijai bei skatina ES valstybių narių susipriešinimą. „Stiprios ir nepriklausomos […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė