Ar veikia Junckerio planas Europos ekonomikai gelbėti?

2016.06.14

Europos Parlamente aptarta, kaip įgyvendinamas prieš metus patvirtintas Europos investicijų planas, dar vadinamas Junckerio planu pavargusiai Europai gelbėti. Šiuo planu siekiama pritraukti 315 milijardų eurų papildomų privačių investicijų ES ekonomikai gaivinti.

Prieš metus žadėta, kad bus labiau skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, didinamas Europos Investicijų Banko pajėgumas, o ši institucija turės tapti svarbiausia vertinant investicinius projektus ir kontroliuojant šių projektų vykdymą, iš esmės turėtų keistis ES projektų valdymas bei finansavimas. Buvo žadama kova su biurokratiniais suvaržymais, padaryti ES patrauklesne investuotojams. „Europa pradeda verslą“, – tuomet teigė Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude’as Junckeris.

Kaip sekasi įgyvendinti šį Europos Komisijos vadovo pasiūlytą trejų metų trukmės planą? Ar šis planas veikia?

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyri Katainen teigia, kad šis planas panaikino investicijų kliūtis, o Europos investicijų fondas patvirtino 185 mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimo susitarimus, kurių bendra finansavimo suma iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšų siekia 3,5 milijardo eurų. Šie susitarimai leis skirti paramą daugiau nei 150 tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių.

Iki šiol Europos investicijų bankas yra patvirtinęs 64 projektų finansavimą iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšų, o tai sudaro 9,3 milijardo eurų.

Visos šios operacijos vykdomos 26 valstybėse narėse, ir tikimasi, kad jomis iš viso bus paskatinta daugiau nei 100 milijardų eurų vertės investicijų.

75 procentai projektų susiję su energetika, moksliniais tyrimais, transportu ir skaitmenine ekonomika. Prieš metus buvo teigiama, kad investicijos pirmiausia turėtų atitekti infrastruktūros – ryšių, informacinių technologijų, energijos tiekimo, transporto – projektams, švietimui, mokslo tyrimams ir inovacijoms, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir energetikos efektyvumui didinti. Pirmenybė turėjo būti teikiama ir jaunimo nedarbo mažinimo iniciatyvoms. Galima atsargiai teigti, kad duoti pažadai dėl finansavimo krypčių vykdomi. Bent jau iš dalies.

Europos Parlamento narių nuomonės, ar Junckerio planas veikia, išsiskyrė. Didžiosios EP frakcijos – Europos liaudies partijos bei Socialistų ir demokratų – sveikino pasiektus rezultatus ir Komisijos siūlymą pratęsti šio plano veiklą. Planas, anot daugumos šių frakcijų atstovų, yra rimtas ir konkretus atsakas ekonominei krizei.

Tuo tarpu mažosios EP frakcijos reiškė abejones, ar šis planas kuria pridėtinę vertę ir pritraukia privačių investicijų. Būta ir aštrios kritikos: esą planas labiau naudingas turtingiems ir išsivysčiusiems regionams, nors didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas šalims, kurioms trūksta investicijų. Ir dar: Junckerio planas susikoncentravo į turtingesnes ir labiau išplėtotas sritis bei suteikė progą dominuoti stambioms įmonėms, planas nepasiteisino ir dar labiau padidino nelygybę.

Neatsakytų klausimų išties yra. Pavyzdžiui, kokie projektai finansuojami pagal Junckerio planą? Juk 90 procentų projektų, kurie pateikti EFSI fondui, yra labai panašūs į tuos, kurie galėtų būti finansuojami, pavyzdžiui, iš Sanglaudos fondo? Ar ne prasmingiau EFSI fondo lėšomis finansuoti didesnės rizikos projektus?

Europos Komisijos pateikti faktai ir skaičiai nėra duomenys apie svarbiausią rezultatą – apie padarytą pažangą ekonomikoje, todėl kalbėti apie Junckerio plano pasiekimus yra anksti. Planas iki šiol pagrįstai vertinamas nevienareikšmiškai: sudėtinga įvertinti, kokia reali jo nauda, nes apčiuopiamų rezultatų nesugebama parodyti arba jų dar nėra.

Šiandien į klausimą, ar veikia Junckerio planas, geriausiai galėtų atsakyti Europos mažų ir vidutinių įmonių atstovai. Pavyzdžiui, ar Europos Sąjungos valstybėse (taip pat ir Lietuvoje) mažėja biurokratinė našta? Manau, kad daugelis tuo abejoja.

Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos, kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija. Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę „EuroHPC“. Europos Parlamento socialistų ir demokratų […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „ES neturi kito kelio – tik būti vieninga“

2017.09.13

2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis teigiamai vertina Europos Komisijos vadovo J.C. Junckerio metinę kalbą apie ES padėtį ir vykusias diskusijas. „Patiko įžvalgos ir pasiūlymai, kurie reiškia vieną paprastą tiesą: judėti pirmyn ES gali tik būdama vieninga. Kito kelio nėra“, – teigia Z. Balčytis. Ekonomika: vėjo kryptis – vis palankesnė […]

Skaityti daugiau

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

+32477931947
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė