Dėl energetinio saugumo strategijos

Pagaliau veidu į Baltijos valstybes

FAKTAI. 2014-2015 m.

Agresyvūs Rusijos veiksmai ir elgesys privertė Europos Sąjungą peržiūrėti savo energetinio saugumo reikalus.

2014 metų lapkritį Europos Parlamente prasideda diskusijos dėl naujosios ES energetinio saugumo strategijos, kurioje valstybių narių solidarumas ir Baltijos šalių saugumas tampa vienomis iš svarbiausių šios strategijos ašių. Strategijoje teigiama, kad Baltijos ir Pietryčių Europos valstybės atsilieka plėtojant konkurencingas ir tinkamai integruotas rinkas, o tai joms neleidžia pasinaudoti energetinio saugumo privalumais. Numatomas pagrindinių jungiamųjų energetikos linijų statybų spartinimas.

2015 metų sausio 21 dieną Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE) Z. Balčytis pristatė pranešimą dėl ES energetinio saugumo strategijos. Iš esmės pritardamas naujajai ES energetinio saugumo strategijai Z. Balčytis pastebėjo, kad iki šiol dalis sprendimų energetikos srityje nebuvo įgyvendinami ryžtingai ir efektyviai.

2015 metų birželį Europos Parlamentas nepritarė Algirdo Saudargo parengtai rezoliucijai dėl Europos energetinio saugumo strategijos. Z. Balčytis balsavo už šią rezoliuciją.

BALČYČIO POZICIJA (2014 m. lapkritis):

Iki šiol ES energetinio saugumo strategiją Baltijos valstybių atžvilgiu galima laikyti efektyvia tik su didelėmis išlygomis. Pakanka prisiminti ES sprendimą Baltijos jūroje statyti tik vieną regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą prie Estijos ar Suomijos krantų – ten, kur jūra žiemomis užšąla, o priplaukti prie tokio terminalo žiemą galima būtų tik su Rusijos ledlaužių pagalba. Tokio, regioninio, terminalo statybos vieta neaiški iki šiol. Nors dabar visi giria Lietuvą, kad pati pasistatė terminalą, tiesioginės ES paramos Lietuva negavo.

Vienas iš svarbiausių naujosios strategijos prioritetų – užtikrinti valstybių atsparumą staigaus energijos tiekimo sutrikimo atveju, kolektyviai remti labiausiai pažeidžiamas valstybes.

Solidarumas pagal naująją strategiją reiškia praktinę paramą toms valstybėms, kurios būtų labiausiai pažeidžiamos. Atsižvelgiant į dabartinius įvykius, dėmesys pirmiausia turėtų būti skiriamas valstybėms prie ES rytinės sienos – Baltijos valstybėms.

BALČYČIO POZICIJA (2015 m. sausis):

Jau praėjusiais metais turėjome sukurti ES energijos vidaus rinką, o šias metais turi būti panaikintos energetinės salos. Vargu, ar tai bus realiai įgyvendinta.

ES veiksmai atrenkant europinės svarbos projektus buvo pakankami selektyvūs ir neatsižvelgė į realią valstybių energetinę problematiką. Pavyzdžiui, Baltijos regionui buvo numatytas bendras suskystintų dujų terminalas, kuris, jei būtų pastatytas, galėtų prisidėti prie šio regiono energetinio nepriklausomumo didinimo tik apie 2030 metus. Tai nesuderinama su dabartiniais ES energetikos iššūkiais ir tikslais.

Todėl kai kurios šalys buvo paliktos vienos mažinti visišką energetinę priklausomybę nuo vienintelio išorės tiekėjo savais ištekliais. Be to, ne visos valstybės iki šiol yra įgyvendinusios trečiąjį energetikos paketą. Tai nepadeda didinti atskirų ES regionų ir visos ES energetinio nepriklausomumo ir saugumo.

Nors Europos Komisija teigia, jog Europos energijos rinka turi būti kuriama ekonominiu požiūriu naudingiausiu būdu, tačiau realiai nevyksta vyriausybių veiksmų koordinavimas, pavyzdžiui, priimant sprendimus remti investicijas į branduolinę energetiką ar nutraukiant tokių objektų eksploatavimą, ar remiant tam tikrus nacionalinius energetikos projektus, kurie neigiamai gali paveikti energijos tiekimo saugumą kitoje valstybėje narėje. Tikiuosi, kad ateityje valstybėse narėse planuojami vystyti energetikos projektai bus vertinami to regiono ir visos ES energetinio saugumo užtikrinimo kontekste.

BALČYČIO POZICIJA (2015 m. birželis):

Tenka apgailestauti, kad Europos Parlamentas nepritarė rezoliucijai dėl Europos energetinio saugumo strategijos.

Nei Europai, nei Lietuvai nėra gerai, kad Energetinio saugumo strategija trypčioja vietoje. Be solidarumo, be gilesnės ES valstybių energetinės integracijos, be kalbėjimo vienu balsu su trečiosiomis šalimis sunku įsivaizduoti vieningą energetikos politiką ir didesnį energetinį saugumą. Gilėjanti įtampa tarp ES ir Rusijos siunčia rimtą signalą kuo skubiau sukurti visiškai sujungtą, integruotą ir sukrėtimams atsparią energetikos sąjungą. Ir tam būtina naudoti visas priemones, taip pat ir vietos išteklius – atsinaujinančius energijos šaltinius, iškastinį kurą, naujausias technologijas. Tenka apgailestauti, kad iki šiol nebuvo imtasi veiksmų politiškai remti tas valstybes nares, kurios ir toliau nori naudoti ar vystyti branduolinę energetiką.