Kartu su Audito Rūmais

Krovininis geležinkelių transportas vis dar netinkamame kelyje

FAKTAS:

2016 m. Audito Rūmai pateikia ataskaitą „Krovininis geležinkelių transportas Europos Sąjungoje: vis dar netinkamame kelyje“. Ataskaitos išvadose teigiama, kad per pastaruosius 15 metų krovininiam geležinkelių transportui nepavyko pateikti veiksmingo atsako į kelių transporto sudarytą konkurenciją Europos Sąjungoje. Veždami krovinius siuntėjai aiškiai teikia pirmenybę kelių transportui prieš geležinkelių transportą. Vis dėlto kai kurioms valstybėms narėms (pavyzdžiui, Austrijai, Vokietijai ir Švedijai) pavyko pasiekti geresnių rezultatų transporto dalies ir pervežtų krovinių apyvartos atžvilgiu

Apskritai, krovininio geležinkelių transporto veiklos rezultatai Europos Sąjungoje tebėra nepatenkinami, nuo 2000 m. kelių transporto sektoriaus padėtis dar labiau sustiprėjo. Nepaisant Komisijos nustatytų ES politikos tikslų perkelti krovinių vežimą iš kelių į geležinkelius. Atsižvelgiant į geležinkelių infrastruktūrai ES skirtą finansavimą, krovininio geležinkelių transporto veiklos rezultatai Europos Sąjungoje yra nepatenkinami pervežtų krovinių apyvartos ir transporto dalies atžvilgiu. Krovininiam geležinkelių transportui tenkanti vidutinė transporto dalis ES lygmeniu nuo 2011 m. iš tikrųjų šiek tiek sumažėjo.

Z. BALČYČIO POZICIJA:

2016 m. liepos 13 d. CONT komitete vyksta šios ataskaitos pristatymas. Z. Balčytis pasisako posėdyje ir teigia, kad Europos Komisijai trūksta politinės valios ir aiškios atskaitomybės už tikslus, kurie jau keliami 15 metų – nuo 2001-ųjų, kai buvo priimta Baltoji knyga dėl transporto. Vienas iš pagrindinių tikslų buvo perkelti krovinius nuo kelių ant geležinkelių, tačiau valstybės narės elgėsi skirtingai.

Mūsų tikslai yra sumažinti žūčių skaičių keliuose, ženkliai sumažinti transporto kamščius ir CO2 išmetimą  .

Tačiau kiekvienoje VN dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių yra skirtinga situacija. Labai dažnai geležinkelių įmonės yra valstybė valstybėje ir patiria didžiulį spaudimą. Todėl reikėtų labiau apibrėžtos ir aiškesnės Komisijos pozicijos.

Dėl Baltijos jūros

FAKTAI:

2016 m. Audito Rūmai pateikia ataskaitą „Kova su eutrofikacija Baltijos jūroje: būtinos tolesnės, veiksmingesnės priemonės“.

Darbo dokumento rengėjai – Europos Parlamento nariai Z. Balčytis ir P. Sarvammaa.

Ataskaitos išvadose teigiama, kad Baltijos jūra – viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Kova su eutrofikacija laikoma svarbiu uždaviniu. 2008 m. Jūrų strategijos pagrindų direktyva siekiama iki 2020 m. užtikrinti gerą ES jūrinių vandenų aplinkos būklę. Pagal šią direktyvą, valstybės narės turi bendradarbiauti regione ir šalia jo siekdamos įvykdyti direktyvos tikslus.

Su Baltijos jūra yra susijusi Helsinkio konvencija (valdoma Helsinkio komisijos (HELCOM) ir pagal ją parengtas Baltijos jūros veiksmų planas, kuriame reikalaujama mažinti maistingų medžiagų kiekį, patenkantį iš šią konvenciją pasirašiusių šalių. Valstybių narių planams trūksta ambicingumo ir tinkamų rodiklių, padaryta nedidelė pažanga mažinant maistingų medžiagų kiekį. Valstybės narės nenoriai imasi visų žemės ūkio srityje galimų veiksmų ir nepakankamai dėmesio skiria vietovėms, kurioms tie veiksmai yra reikalingi.

ES Baltijos jūros regiono strategijos valdymo struktūra yra sudėtinga, dėl jos regioninėse valdymo institucijose atsiranda naujų lygmenų. ES Baltijos jūros regiono strategijos poveikį valstybių narių veiksmams, kuriais siekiama mažinti maistingų medžiagų patekimą į Baltijos jūrą, įvertinti sunku.

Z. BALČYČIO POZICIJA: 

2016 m. liepos 13 d. CONT komitete vyksta diskusijos dėl pristatomo darbo dokumento. Z. Balčytis pasisako posėdyje ir teigia, kad Baltijos jūros strategija apimta šimtus įvairių projektų labai skirtingose srityse – ekonomikos, transporto, aplinkos apsaugos, energetikos ir kt. Baltijos jūra yra intensyviausiai naudojama jūra pasaulyje, kuria kasdien plaukia per 2000 laivų. Todėl užterštumo problema yra iš tiesų labai didelė ir rimta.

Z. Balčytis įsitikinęs, kad Komisija turi imtis žymiai aktyvesnio vaidmens, jog valstybėse narėse būtų nuosekliai įgyvendinami numatyti projektai, ypač kalbant apie nuotekų direktyvą, užtikrinti, jog valstybės narės nenustatytų žemesnių standartų pagal nitratų direktyvą. Rimta problema išlieka didžiausių teršėjų – Rusijos ir Baltarusijos – neveikimas šioje srityje. Todėl reikėtų stengtis rasti bendrą kalbą su šioms šalimis ir galbūt numatyti finansavimą mums visiems svarbiems projektams, o ypač – pasienyje.