Užsienio politika

EURONEST asamblėjoje

Apie Ukrainą ir energetinį saugumą

 

FAKTAI.

EURONEST yra parlamentinė asamblėja, susiejanti Europos Parlamento ir Rytų Europos šalių partnerių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – parlamentų atstovus. Asamblėja – forumas, skirtas partnerystės veiklai prižiūrėti ir stebėti. EURONEST asamblėjoje esu Lietuvos atstovas ir šios asamblėjos vicepirmininkas.

FAKTAS.

2016 m. rugsėjo 22 d. EURONEST vadovai Heidi Hautala ir Victor Dolidze išplatino oficialų pareiškimą dėl Azerbaidžiano narystės EURONEST sustabdymo. 2016 m. spalio 6 d. suėjo metai nuo Azerbaidžiano pareiškimo išstoti iš EURONEST, ir Azerbaidžianas oficialiai nebėra EURONEST narys. Tačiau Azerbaidžianas ėmėsi iniciatyvos bei paprašė EURONEST peržiūrėti procedūras ir įtraukti Milli Majlis (nacionalinis parlamentas) į EURONEST delegaciją. EURONEST delegacija palaiko tokį Azerbaidžiano žingsnį ir tikisi sulaukti jo atstovų spalio 26 d. EURONEST biuro susitikime Strasbūre .

NUORODOS IR DOKUMENTAI

EURONEST tinklapis:

http://www.europarl.europa.eu/delegations/lt/depa/publications.html

Posėdžiai ir dokumentai:

http://www.euronest.europarl.europa.eu/euronest/cms/cache/offonce/home/committees;jsessionid=2799D0496D1C727BA2FD4FA4EAC7AB70

Prieš dvejus metus Europos Parlamente prasidėjo aktyvesnės diskusijos dėl Rytų partnerystės. Pristačiau savo poziciją dėl Rytų partnerystės programos.

Tuo metu EURONEST asamblėjos Energetinio saugumo komitete vyko diskusijos dėl iššūkių, galimybių ir naujų įsipareigojimų Rytų partnerystės šalims bendradarbiaujant energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityje.

ANKSČIAU SKELBTA BALČYČIO POZICIJA:

(2014 m. spalis) Turime rimtų iššūkių ir problemų Rytų partnerystės šalyse – tebesitęsianti krizė Ukrainoje, Rusijos spaudimas Gruzijai ir Moldovai pasitelkiant importo draudimus kaip įspėjimą, tačiau neturime aiškios strategijos, kaip veiksime toliau ir kokią politiką vykdysime šių šalių atžvilgiu. Ir jau vien tik politinių įsipareigojimų nepakaks. Manau, kad reiktų apskritai kalbėti apie platesnę visos Europos kaimynystės politikos peržiūrą.

Nereiktų pamiršti, kad situacija itin sudėtinga ir Pietinės partnerystės šalyse: Sirija, Libija kelią didžiules problemas, į kurias taip pat turi būti daug greičiau ir konkrečiau reaguojama.

Būtinas didesnis EP matomumas ir girdimumas Ukrainoje: reiktų apsvarstyti galimybę vykti į Ukrainą dar prieš rinkimus ir išreikšti savo paramą Ukrainos žmonėms.

Ukrainos Asociacijos sutarties įgyvendinimas bus esminis ES kaimynystės politikos realaus veiksmingumo pasitikrinimas. Rusija kol kas laimi. Asociacijos Susitarimas jau ratifikuotas, bet laisvosios prekybos susitarimo įsigaliojimas atidėtas, ir tai yra signalas, kad Rusija visais įmanomais būdais darys įtaką Ukrainai, kad ši atsiribotų nuo ES. Turime akylai stebėti, kaip bus įgyvendinamas šis susitarimas. Būtina steigti specialią priežiūros grupę.

ANKSČIAU SKELBTA BALČYČIO POZICIJA:

(2014 m. lapkritis) Energetinio saugumo programa siekiama sukurti stabilią ir nuspėjamą teisinę sistemą regione, taip skatinant didesnes investicijas, reikalingas energetikos sektoriuje. Energetikos rinkų atidarymas ir liberalizavimas prisidės prie tiekimo saugumo. Savo ruožtu, Europos atviros rinkos suteiks konkurencingą energijos kainą vartotojams. Bus siekiama nustatyti esmines nepakankamos infrastruktūros plėtros valstybėse partnerėse priežastis. Bus nagrinėjami strateginės svarbos projektai naftos, dujų ir elektros energijos srityse.

ES siekia stiprinti energetinį saugumą, tačiau dabar situacija pablogėjo dėl sukurtos Eurazijos sąjungos ir pateikė klausimą: kokią bendradarbiavimo politiką ES numato su Rytų partnerystei priklausančiomis šalimis, kurios prisijungė prie Eurazijos sąjungos?

 

Europos Parlamento nario Zigmanto Balčyčio metinė veiklos ataskaita (2015 - 2016)

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Europos parlamentas