Baimės faktorius: nesąžiningi prekybos centrai – visoje Europoje

2016.06.15

Europos Parlamentas vis garsiau ir griežčiau reiškia poziciją dėl baimės faktoriaus, kurį kelia nesąžininga prekybos tinklų veikla.

Visų maisto tiekimo grandinės dalyvių teisės visoje Europoje turi būti lygios. Tinkamam laisvos rinkos veikimui būtini sąžiningi ir skaidrūs ūkininkų, maisto produktų gamintojų ir prekybininkų santykiai. Taip trumpai galima apibūdinti neseniai Europos Parlamente priimtą rezoliuciją, raginančią sukurti ES taisykles, kurios užkirstų kelią nesąžiningai prekybai maisto produktais.

Vien tai, kad už rezoliuciją balsavo lygiai 600 – absoliuti dauguma – Europos Parlamento narių, rodo, jog nesąžiningos prekybos problema aktuali visoms ES valstybėms. Taip pat – ir Lietuvai.

Pajamų ir galios disbalansas

Rezoliucija pažymi, kad nesąžininga prekyba pirmiausia atsiranda dėl pajamų ir galios disbalanso maisto tiekimo grandinėje, kuris labiausiai atsiliepia ūkininkams ir smulkiesiems verslininkams. Jie dažnai priversti dirbti nuostolingai dėl nesėkmingų derybų su prekybos centrais. Be to, stambių prekybos tinklų praktika nustatyti net mažesnes už savikainą kainas kelia pavojų ilgalaikiam maisto produktų gamybos tvarumui ES.

Kaip pasireiškia nesąžininga prekyba?

Mokėjimų atidėjimas, apribojimai patekti į rinką, vienašališkas sutarties sąlygų pakeitimas ar nepagrįstas jų nutraukimas, atsisakymas sudaryti sutartį raštu, spaudimas sumažinti kainas, reikalavimas besąlygiškai atsiimti neparduotas prekes, mokesčių rinkimas už fiktyvias paslaugas. Tai tik dalis nesąžiningos prekybos pavyzdžių.

ES galioja taisyklės, kuriomis siekiama kovoti su nesąžiningais verslo veiksmais vartotojų atžvilgiu, bet iki šiol nėra jokių ES teisės aktų, kurie pažabotų tokią praktiką tarp prekybos tinklų, perdirbėjų ir ūkininkų. Valstybių bandymai pasiekti, kad prekybininkai, perdirbėjai ir ūkininkai geranoriškai ir savanoriškai reguliuotų tarpusavio santykius taip ir liko bandymais. Tarpusavio ginčų sprendimas taip pat neveikia, nes veikia perdirbėjų ir ūkininkų baimės faktorius prieš prekybininkus.

Europos Parlamentas ragina Komisiją pasiūlyti teisės aktą, kuris leistų kovoti su nesąžininga prekyba. Tai nėra pirmas bandymas „pakelti ranką“ prieš didžiuosius prekybos tinklus.

Siūlymai keisti situaciją

Apie sudėtingą situaciją mažmeninės prekybos srityje ne kartą savo pasiūlymus teikė Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas – ES patariamasis organas, teikiantis savo nuomonę Europos Komisijai, Tarybai ir Parlamentui.

Šis komitetas ne kartą ragino Europos Komisiją pradėti nagrinėti oligapolijų maisto prekyboje klausimą, ištirti jų įtaką, nustatyti, ir atitinkamai pakeisti konkurenciją reguliuojančių teisės aktų principus.

Europos Komisija raginama atsisakyti savireguliavimo idėjos ir pasiūlyti privalomo pobūdžio teisinį dokumentą siekiant pagerinti žemės ūkio maisto produktų grandinės padėtį ir paskatinti neiškreiptą konkurenciją. Didžiausią dėmesį skirti ne konkurencijos apsaugai, o sudaryti galimybę valstybei narei, kurios ekonominiam interesui kyla grėsmė, kaip ieškovei imtis veiksmų pagal administracinę ir teisminę tvarką.

Be to, Komitetas teigia, kad būtina teisės aktus rengti atsižvelgiant ne tik į rinkos dėsnius, bet ir į visuomenės pasirinkimą siekiant pažaboti vis daugiau galios įgyjančius didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus ir skatinti kitas prekybos formas – vartotojų kooperatyvus, mažas parduotuves, turgų.

Visa tai reiškia, kad siūloma mažmeninę prekybą vykdyti ne pagal „džiunglių“ įstatymus, ne tik vien pagal laisvosios rinkos dėsnius, nes jie neužtikrina sąžiningos prekybos.

Panašu į nuolat kylančias diskusijas Lietuvoje? Taip. Tai vyksta ir visoje Europoje.

Mažmeninės maisto prekybos rinkoje – oligopolijos

Pasak Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto, besiremiančio oficialia ES statistika, visose ES valstybėse didieji mažmeninės prekybos tinklai sudaro oligopoliją. Visose ES valstybėse nedidelė dalis prekybos mažmenininkų užima didžiąją dalį rinkos.

Oligopolija reiškia, kad, pavyzdžiui, keturios mažmeninės prekybos kompanijos kontroliuoja daugiau kaip 40 procentų rinkos. Oligopolijų nariai konkuruoja tarpusavyje ne dėl mažesnių kainų, bet tik dėl vartotojų. Tai yra – dėl mūsų pinigų.

Svarbu ir tai, kad oligopolijos iš esmės nekonkuruoja dėl tiekėjų. Rezultatas: mažos ir vidutinės įmonės priverstos paklusti žeminančiomis sąlygomis tiekti produkciją prekybos tinklams.

Dar 2013 metais Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetas pateikė duomenis, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje keturios įmonės kontroliuoja 85 proc. rinkos, Jungtinėje Karalystėje taip pat keturios įmonės kontroliuoja 76 proc. rinkos, Austrijoje trys mažmenininkai kontroliuoja 82 proc. rinkos, Prancūzijoje ir Nyderlanduose penkios bendrovės kontroliuoja 65 proc. rinkos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais keturi didieji mažmeninės prekybos tinklai mūsų šalyje kontroliavo 72 procentus rinkos.

Ar viena valstybė – bejėgė?

Lietuvoje būta ketinimų įstatymais reglamentuoti didžiųjų prekybininkų „apetitus“ bei jų santykius su perdirbėjais ir ūkininkais. Visi jie baigėsi be reikšmingų rezultatų. Dažniausiai tokie ketinimai slopinami teiginiais dėl konkurencijos, laisvos prekybos varžymo, dėl laisvos rinkos principų nesilaikymo ir valstybės kišimosi į privataus verslo reikalus.

Visuose šiuose teiginiuose yra tik dalis tiesos, dažnai – tik maža dalis. ES institucijose stiprėja pozicija, kad rinkos reguliavimo patikėjimas vien rinkos jėgoms nepasiteisina, o nereglamentuotų prekybos santykių sistema tik dar labiau paaštrino problemas. Kitaip tariant, etikos kodeksai maisto grandinėje nepadės, rinką reguliuojantys įstatymai – veiksmingesni.

Tai, kad nesąžiningos mažmeninės prekybos problema yra visos ES problema, gali sudaryti įspūdį, kad pavienės valstybės šios problemos ir nėra pajėgios išspręsti. Tai – klaidingas įspūdis. Daugelyje ES valstybių būta daugiau ar mažiau drąsių bandymų reguliuoti prekybos rinką, tarp jų – ir sėkmingų. Pavyzdžiu gali būti Prancūzijos pastangos subalansuoti maisto produktų tiekimo grandinę.

Prancūzijoje išguiti nesąžiningą prekybą siekiama ginant nacionalinį ekonominį interesą, o ne siekiant apsaugoti silpnesniąją sutarties šalį. Ginama valstybė, o ne perdirbėjas ar ūkininkas. Ieškovo vaidmenį atlieka valstybė, o gamintojai ir tiekėjai išvaduojami nuo baimės faktoriaus patiems teikti ieškinį.

Prancūzijos žemės ūkio modernizavimo įstatymas numato privalomą sutartinį pagrindą kiekiams ir kainoms, reikalaujama įtraukti privalomas sąlygas, nustatoma tarpininkavimo ir sankcijų sistema galimiems konfliktams spręsti.

Atlikdamos patikrinimus Prancūzijos antimonopolinės institucijos turi teisę savo iniciatyva, net remiantis neoficialia informacija, patikrinti apskaitos dokumentus (sutartis, sąskaitas, bankų išrašus), kuriais remiantis galima įrodyti nesąžiningą prekybą.

Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto duomenimis, Prancūzijos veiksmai tiekėjų nuolaidas prekybininkams sumažino iki 10-15 procentų, vietoj ankstesnių 50-60 procentų.

Ir jokie ES teisės aktai Prancūzijoje nepažeisti. Nenorom kyla klausimas: kodėl Lietuvos konkurencijos taryba negalėjo pateikti valstybės vadovams pasiūlymų, analogiškų Prancūzijos tvarkai?

Prancūzijos pavyzdys rodo, kad kova su nesąžininga prekyba yra įmanoma. Tik reikia politinės valios. Ir visoje ES, ir kiekvienoje atskiroje valstybėje narėje.

Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos, kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija. Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę „EuroHPC“. Europos Parlamento socialistų ir demokratų […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „ES neturi kito kelio – tik būti vieninga“

2017.09.13

2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis teigiamai vertina Europos Komisijos vadovo J.C. Junckerio metinę kalbą apie ES padėtį ir vykusias diskusijas. „Patiko įžvalgos ir pasiūlymai, kurie reiškia vieną paprastą tiesą: judėti pirmyn ES gali tik būdama vieninga. Kito kelio nėra“, – teigia Z. Balčytis. Ekonomika: vėjo kryptis – vis palankesnė […]

Skaityti daugiau

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

+32477931947
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė