Energetikos Sąjunga: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį?

2015.12.14

Iš pirmo žvilgsnio ES energetika šiandien – lyg ir antrame plane. Yra kur kas svarbesnių ir didesnių problemų: pabėgėliai, iškilo grėsmė Šengeno zonai. Vis dėlto siūlau neapsigauti: energetika buvo, yra ir bus svarbiausia – nebus tvarios energetikos, nebus ir konkurencingos ekonomikos. Juolab kad energetika seniai tapo geopolitinio spaudimo įrankiu. Lietuva tai juto ne vienerius metus.

Šiandien Lietuva jau jungiasi į Europos energetikos tinklus. Šį rudenį Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžta Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija svarba, pasveikintas susitarimas dėl Lietuvos-Lenkijos dujų jungties, kuri užbaigs Baltijos šalių dujų rinkų izoliaciją. Ataskaitoje pasidžiaugta ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu.

Vis dėlto Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva pasistatė be tiesioginės ES paramos. Projektas nebuvo įtrauktas į strateginių ES energetikos projektų sąrašą, nors savo esme yra strateginis objektas visam Baltijos regionui. Reikia pripažinti, kad vienai Lietuvai – tai brangus (bet būtinas) projektas. Ir Europos Komisija turėtų numatyti ne tik politinę, bet ir finansinę paramą šiam projektui.

Šiandien jau galima teigti, kad 2016-aisiais Lietuvos (taip pat ir regiono) energetinis saugumas bus žymiai didesnis nei iki šiol.

O kaip bus su ES ir Energetikos Sąjunga? Ar neatsitiks taip, kad energetinės salos išnyks iš ES energetikos žemėlapio, bet pats žemynas bus dar labiau įklampintas į priklausomybę nuo Rusijos dujų ir elektros?

Juk žinoma, kad „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis iki 2019 metų pabaigos per Baltijos jūrą numato nutiesti dvi papildomas gijas. Metinis dujų pralaidumas padidėtų du kartus – iki 110 milijardų kubinių metrų.

Nors Europos Komisija teigia, kad dujotiekis NORD STREAM-2 nėra bendros svarbos projektas, tik privačių kompanijų komercinis projektas, akivaizdu, kad šis komercinis projektas privalo atitikti ES energetikos tikslus. Juk Energetikos Sąjunga nereiškia priklausomybės didinimo nuo Rusijos energetinių išteklių?

Kodėl Baltijos regionas siekia mažinti priklausomybę nuo dujų iš Rusijos, o dalis Europos Sąjungos vis labiau klampinama į Rusijos dujų tiekimo tinklą? Ar dvigubinamas NORD STREAM dujotiekis nemažina Europos Sąjungos energetinio saugumo, nedidina priklausomybės nuo Rusijos dujų? Pagaliau, ko vertas bendras interesas kurti ES Energetinę Sąjungą, jei jos gali nepaisyti privačios kompanijos, kurių tikslai neturi nieko bendra su bendrijos tikslais mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių?

Kyla klausimų ir dėl elektros energijos tiekimo. ES importuoja per 30 procentų elektros energijos, todėl Europos Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl papildomų elektros generavimo pajėgumų vystymo ir finansavimo valstybėse narėse.

Prie pat Lietuvos Baltarusija stato savo atominę elektrinę. Ar NORDBALT (Lietuvos-Švedijos elektros jungtis) ir LITPOL LINK (Lietuvos-Lenkijos elektros jungtis), į kurias investuotos ES ir valstybių narių lėšos, ateityje netaps dar vienu keliu elektros importui iš Rusijos ar Baltarusijos statomų atominių elektrinių ir dar labiau nedidins priklausomybę jau nuo elektros iš Rytų? Nors Lietuva teigia, kad nestiprins elektros jungties su Baltarusija (taigi neatidarys vartų baltarusiškai-rusiškai elektros energijai tekėti į Vakarus), akivaizdu, kad Lietuva anksčiau ar vėliau pajus didelį ES lobistų spaudimą tai padaryti.

Ir vėl žaisime pagal Baltarusijos (o tiksliau – Rusijos) taisykles?

2016-aisiais ir paaiškės, kokia kryptimi realiai judės ES energetika: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį.

Nepaisant praeityje priimtų svarbių sprendimų energetikos srityje, dar laukia daug sudėtingų iššūkių, kol bus pasiekta visiška elektros ir dujų tinklų integracija, o energetiškai izoliuotos salos taps visavertėmis bendrosios energetikos rinkos dalyvėmis. Lygiai taip pat svarbu, kad į Rusijos tinklus neįsipainiotų visas Europos žemynas.

Apie „Brexit“ ir drąsius politikos kiškius

2016.06.28

Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas darosi vis labiau panašus į drąsų didžiosios politikos kiškį. Ir ne jis vienintelis. 2015 metais, prieš parlamento rinkimus, norėdamas bet kokia kaina išlikti valdžioje, D. Cameronas pažadėjo britams surengti referendumą dėl tolesnė šalies narystės ES. Drąsi retorika? Taip. Neatsargu? Taip. Ar D. Cameronui kas nors suteikė teisę rizikuoti savo valstybės […]

Skaityti daugiau

Rožinio populizmo kaina: galingasis Londono Sitis – be ES „paso“

2016.06.27

Pirma buvo žodis: Jungtinė Karalystė ištarė „ne“ Europos Sąjungai. Londono Sičiui, didžiausiam euro zonos finansų centrui ir vienam didžiausių tarptautinių finansų centrų, tai reiškia ir turi reikšti galios praradimą. Galios, kurią Londono Sitis įgijo tik Didžiajai Britanijai tapus ES nare. Laikas, kai Londono Sityje įsikūrę šimtai užsienio bankų dėl Didžiosios Britanijos priklausymo Europos Sąjungai turi […]

Skaityti daugiau

Dėl dujų tiekimo ES: stiprėja siūlymai veikti solidariai

2016.06.21

Dėl gamtinių dujų tiekimo Europai ietis kryžiuoja valstybės, privačios kompanijos ir politikai. Kuria kryptimi juda ES apsirūpinimo dujomis strategija? Kaip padidinti dujų tiekimo saugumą, kad nepasikartotų 2006, 2009, 2014 metais kilusios krizės? Energetinis saugumas tapo svarbiausiu ES politikos formavimo klausimu ir vienu iš pagrindinių 2015 metais Europos Komisijos patvirtintos vadinamosios Energetikos sąjungos strategijos tikslų. Europos […]

Skaityti daugiau

Baimės faktorius: nesąžiningi prekybos centrai – visoje Europoje

2016.06.15

Europos Parlamentas vis garsiau ir griežčiau reiškia poziciją dėl baimės faktoriaus, kurį kelia nesąžininga prekybos tinklų veikla. Visų maisto tiekimo grandinės dalyvių teisės visoje Europoje turi būti lygios. Tinkamam laisvos rinkos veikimui būtini sąžiningi ir skaidrūs ūkininkų, maisto produktų gamintojų ir prekybininkų santykiai. Taip trumpai galima apibūdinti neseniai Europos Parlamente priimtą rezoliuciją, raginančią sukurti ES […]

Skaityti daugiau

Ar veikia Junckerio planas Europos ekonomikai gelbėti?

2016.06.14

Europos Parlamente aptarta, kaip įgyvendinamas prieš metus patvirtintas Europos investicijų planas, dar vadinamas Junckerio planu pavargusiai Europai gelbėti. Šiuo planu siekiama pritraukti 315 milijardų eurų papildomų privačių investicijų ES ekonomikai gaivinti. Prieš metus žadėta, kad bus labiau skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, didinamas Europos Investicijų Banko pajėgumas, o ši institucija turės tapti svarbiausia vertinant […]

Skaityti daugiau

Mažiau biurokratijos: asmens dokumentai bus pripažįstami paprasčiau

2016.06.14

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas patvirtino taisykles, kurios supaprastins tam tikrų dokumentų pateikimą kitų ES valstybių institucijoms. ES valstybių išduoti asmens gimimo, mirties, santuokos, skyrybų, tėvystės ar įvaikinimo liudijimai bei teistumo pažymos bus pripažįstami kitose ES valstybėse be papildomo jų autentiškumo patvirtinimo. Europos Komisijos duomenimis, daugiau nei 14 milijonų ES piliečių gyvena ne savo gimtojoje, bet […]

Skaityti daugiau

Kas neteisinga mokant mokesčius ES?

2016.06.13

Neteisinga, kad darbininkai, pensininkai ir smulkieji verslininkai moka vis daugiau, o turtingieji ir tarptautinės korporacijos vengia sąžiningai mokėti savo mokesčių dalį. Toks teiginys nuskambėjo Europos Parlamente svarstant kovos su pelno mokesčio vengimu priemones. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios panaikina teisines spragas, leidžiančias įmonėms vengti pelno mokesčio. Siūloma taikyti griežtesnius palūkanų atskaitymo apribojimus, […]

Skaityti daugiau

Ilgalaikės sutartys su „Gazprom“ – praeities grandinės

2016.06.03

Geros naujienos skęsta skandaluose. O gerų naujienų yra: šiemet vėl, dar kartą, pinga gamtinės dujos buitiniams vartotojams. Tai yra visiems, kurie šildosi namus dujiniais katilais ar ruošia maistą ant dujinių viryklių. Situacija prieš 4 metus vertė susigūžti. 2012 metų II pusmetį dujų kaina buvo pasiekusi rekordą: gyventojai, dujas naudojantys namams šildyti ir karštam vandeniui ruošti […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė