Energetikos Sąjunga: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį?

2015.12.14

Iš pirmo žvilgsnio ES energetika šiandien – lyg ir antrame plane. Yra kur kas svarbesnių ir didesnių problemų: pabėgėliai, iškilo grėsmė Šengeno zonai. Vis dėlto siūlau neapsigauti: energetika buvo, yra ir bus svarbiausia – nebus tvarios energetikos, nebus ir konkurencingos ekonomikos. Juolab kad energetika seniai tapo geopolitinio spaudimo įrankiu. Lietuva tai juto ne vienerius metus.

Šiandien Lietuva jau jungiasi į Europos energetikos tinklus. Šį rudenį Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžta Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija svarba, pasveikintas susitarimas dėl Lietuvos-Lenkijos dujų jungties, kuri užbaigs Baltijos šalių dujų rinkų izoliaciją. Ataskaitoje pasidžiaugta ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu.

Vis dėlto Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva pasistatė be tiesioginės ES paramos. Projektas nebuvo įtrauktas į strateginių ES energetikos projektų sąrašą, nors savo esme yra strateginis objektas visam Baltijos regionui. Reikia pripažinti, kad vienai Lietuvai – tai brangus (bet būtinas) projektas. Ir Europos Komisija turėtų numatyti ne tik politinę, bet ir finansinę paramą šiam projektui.

Šiandien jau galima teigti, kad 2016-aisiais Lietuvos (taip pat ir regiono) energetinis saugumas bus žymiai didesnis nei iki šiol.

O kaip bus su ES ir Energetikos Sąjunga? Ar neatsitiks taip, kad energetinės salos išnyks iš ES energetikos žemėlapio, bet pats žemynas bus dar labiau įklampintas į priklausomybę nuo Rusijos dujų ir elektros?

Juk žinoma, kad „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis iki 2019 metų pabaigos per Baltijos jūrą numato nutiesti dvi papildomas gijas. Metinis dujų pralaidumas padidėtų du kartus – iki 110 milijardų kubinių metrų.

Nors Europos Komisija teigia, kad dujotiekis NORD STREAM-2 nėra bendros svarbos projektas, tik privačių kompanijų komercinis projektas, akivaizdu, kad šis komercinis projektas privalo atitikti ES energetikos tikslus. Juk Energetikos Sąjunga nereiškia priklausomybės didinimo nuo Rusijos energetinių išteklių?

Kodėl Baltijos regionas siekia mažinti priklausomybę nuo dujų iš Rusijos, o dalis Europos Sąjungos vis labiau klampinama į Rusijos dujų tiekimo tinklą? Ar dvigubinamas NORD STREAM dujotiekis nemažina Europos Sąjungos energetinio saugumo, nedidina priklausomybės nuo Rusijos dujų? Pagaliau, ko vertas bendras interesas kurti ES Energetinę Sąjungą, jei jos gali nepaisyti privačios kompanijos, kurių tikslai neturi nieko bendra su bendrijos tikslais mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių?

Kyla klausimų ir dėl elektros energijos tiekimo. ES importuoja per 30 procentų elektros energijos, todėl Europos Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl papildomų elektros generavimo pajėgumų vystymo ir finansavimo valstybėse narėse.

Prie pat Lietuvos Baltarusija stato savo atominę elektrinę. Ar NORDBALT (Lietuvos-Švedijos elektros jungtis) ir LITPOL LINK (Lietuvos-Lenkijos elektros jungtis), į kurias investuotos ES ir valstybių narių lėšos, ateityje netaps dar vienu keliu elektros importui iš Rusijos ar Baltarusijos statomų atominių elektrinių ir dar labiau nedidins priklausomybę jau nuo elektros iš Rytų? Nors Lietuva teigia, kad nestiprins elektros jungties su Baltarusija (taigi neatidarys vartų baltarusiškai-rusiškai elektros energijai tekėti į Vakarus), akivaizdu, kad Lietuva anksčiau ar vėliau pajus didelį ES lobistų spaudimą tai padaryti.

Ir vėl žaisime pagal Baltarusijos (o tiksliau – Rusijos) taisykles?

2016-aisiais ir paaiškės, kokia kryptimi realiai judės ES energetika: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį.

Nepaisant praeityje priimtų svarbių sprendimų energetikos srityje, dar laukia daug sudėtingų iššūkių, kol bus pasiekta visiška elektros ir dujų tinklų integracija, o energetiškai izoliuotos salos taps visavertėmis bendrosios energetikos rinkos dalyvėmis. Lygiai taip pat svarbu, kad į Rusijos tinklus neįsipainiotų visas Europos žemynas.

fb-ua82293

Lietuvai gresia pačiai finansuoti Ignalinos AE uždarymą

2016.11.30

Ne vienerius metus dirbau, kad Europos Sąjunga laikytųsi savo įsipareigojimo ir finansuotų Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą. Visi, kurie siekė ginti šį teisėtą Lietuvos reikalavimą, gali pasakyti, kad tai padaryti nebuvo paprasta. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad visi ligšioliniai pasiekimai ir iškovojimai šioje srityje gali tapti lygūs nuliui, yra iškilusi reali grėsmė Lietuvai pačiai finansuoti […]

Skaityti daugiau
fb-ua82293

Dėl IAE uždarymo – kritika Lietuvai ir grėsmė netekti ES paramos

2016.11.30

Europos biudžeto ir kontrolės (CONT) komitete Europos Audito rūmai pateikė specialią ataskaitą dėl branduolinių reaktorių eksploatacijos nutraukimo procesų. Lietuva dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbų sulaukė daug kritikos – ir iš Audito Rūmų, ir iš Europarlamentarų. Pateikta rekomendacija ES – nuo 2020-ųjų nebefinansuoti IAE eksploatacijos nutraukimo. „Lietuva neatlieka savo namų darbų ir jeigu nepakeis […]

Skaityti daugiau

Ar plauks lietuviški sūriai ir baldai į tolimąją Kanadą?

2016.11.10

Europos Parlamentas rengiasi balsuoti dėl išsamaus ekonominio ir prekybos susitarimo (CETA) tarp ES ir Kanados. Natūralu, kad šis ambicingiausias prekybos susitarimas, dėl kurio Europos Sąjunga yra derėjusis, sulaukia ir teigiamų, ir neigiamų vertinimų. Ko tikėtis iš CETA? CETA sutartis pašalina 99 procentų muitų bei vieningą ES rinką susieja su 36 milijonų gyventojų turinčia Kanada – […]

Skaityti daugiau

Apie Volstryto vilkus, jų tarnus ir „runkelius“ šiapus bei anapus Atlanto

2016.10.09

Kai dar kandidatas į JAV prezidentus D. Trumpas pasakė, kad sprendimą, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos, jis priimtų tik įvertinęs, ar jos vykdo savo įsipareigojimus… … Kai laimėjęs JAV prezidento rinkimus D. Trumpas pasakė, kad „visada pirmiausia galvosime apie JAV interesus, bet visos šalys mums bus lygios. Mes visada pirmiausia galvosime apie draugiškus […]

Skaityti daugiau

Rytų partnerystės programai koją kiša ne tik Rusija

2016.09.27

Kokia ateitis laukia Rytų partnerystės programos? Ir ko iš Europos Sąjungos dar gali tikėtis trys labiausiai pažengusios programos dalyvės – Ukraina, Moldova, Gruzija? Ar laisvoji prekyba, ar bevizis režimas Situacija šiandien tokia, kad vėl ir vėl tenka ieškoti atsakymų į klausimą, kada Ukrainai ir Gruzijai bus suteiktas bevizis režimas. Nors ES yra pažadėjusi šioms Rytų […]

Skaityti daugiau

Energijos importas: derybos su išorės tiekėjais – tik su Komisijos žinia

2016.09.09

Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete (ITRE) toliau svarstomas dokumentas dėl tarpvyriausybinių susitarimų energijos importo iš trečiųjų šalių srityje. Dokumentas numato aktyvų Europos Komisijos dalyvavimą valstybėms narėms perkant energetikos išteklius iš išorės tiekėjų. Esu šio dokumento šešėlinis pranešėjas nuo Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso. Aktyviai dalyvauju šio dokumento svarstyme ir pritariu Europos Komisijos siūlymui […]

Skaityti daugiau

Veikti negalima delsti

2016.08.22

Politikos klasika: kur padėti kablelį? Skubinti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES procesą ar delsti? Londonas neskuba. Neskubina šio proceso ir Berlynas. Visas šis delsimas veikti įvardijamas pasiruošimu sunkioms deryboms arba priešingai – eiliniu didžiųjų valstybių negebėjimu priimti sprendimus. Iš pirmo žvilgsnio kamuolys dabar Londono rankose: Didžioji Britanija turi priimti formalų sprendimą pirmoji – pateikti oficialų […]

Skaityti daugiau

Parduotos kovos: ar sąžiningo sporto visuomenė dar ilgai tylės?

2016.08.19

Rio vienas po kito sprogsta skandalai dėl nesąžiningos sportinės kovos. Ar Lietuva dar ilgai tylės net po to, kai pati Tarptautinė bokso asociacija (AIBA) paskelbė nušalinusi septynis teisėjus, teisėjavusius bokso kovoms Rio žaidynėse? Teisėjai, „nuteisėjavę“ ir mūsiškius Evaldą Petrauską bei Eimantą Stanionį, nušalinti, medalius nusipirkę čempionai jau namuose. Ir viskas? Klausimą dėl nesąžiningos sportinės kovos […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė