Energetikos Sąjunga: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį?

2015.12.14

Iš pirmo žvilgsnio ES energetika šiandien – lyg ir antrame plane. Yra kur kas svarbesnių ir didesnių problemų: pabėgėliai, iškilo grėsmė Šengeno zonai. Vis dėlto siūlau neapsigauti: energetika buvo, yra ir bus svarbiausia – nebus tvarios energetikos, nebus ir konkurencingos ekonomikos. Juolab kad energetika seniai tapo geopolitinio spaudimo įrankiu. Lietuva tai juto ne vienerius metus.

Šiandien Lietuva jau jungiasi į Europos energetikos tinklus. Šį rudenį Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžta Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija svarba, pasveikintas susitarimas dėl Lietuvos-Lenkijos dujų jungties, kuri užbaigs Baltijos šalių dujų rinkų izoliaciją. Ataskaitoje pasidžiaugta ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu.

Vis dėlto Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva pasistatė be tiesioginės ES paramos. Projektas nebuvo įtrauktas į strateginių ES energetikos projektų sąrašą, nors savo esme yra strateginis objektas visam Baltijos regionui. Reikia pripažinti, kad vienai Lietuvai – tai brangus (bet būtinas) projektas. Ir Europos Komisija turėtų numatyti ne tik politinę, bet ir finansinę paramą šiam projektui.

Šiandien jau galima teigti, kad 2016-aisiais Lietuvos (taip pat ir regiono) energetinis saugumas bus žymiai didesnis nei iki šiol.

O kaip bus su ES ir Energetikos Sąjunga? Ar neatsitiks taip, kad energetinės salos išnyks iš ES energetikos žemėlapio, bet pats žemynas bus dar labiau įklampintas į priklausomybę nuo Rusijos dujų ir elektros?

Juk žinoma, kad „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis iki 2019 metų pabaigos per Baltijos jūrą numato nutiesti dvi papildomas gijas. Metinis dujų pralaidumas padidėtų du kartus – iki 110 milijardų kubinių metrų.

Nors Europos Komisija teigia, kad dujotiekis NORD STREAM-2 nėra bendros svarbos projektas, tik privačių kompanijų komercinis projektas, akivaizdu, kad šis komercinis projektas privalo atitikti ES energetikos tikslus. Juk Energetikos Sąjunga nereiškia priklausomybės didinimo nuo Rusijos energetinių išteklių?

Kodėl Baltijos regionas siekia mažinti priklausomybę nuo dujų iš Rusijos, o dalis Europos Sąjungos vis labiau klampinama į Rusijos dujų tiekimo tinklą? Ar dvigubinamas NORD STREAM dujotiekis nemažina Europos Sąjungos energetinio saugumo, nedidina priklausomybės nuo Rusijos dujų? Pagaliau, ko vertas bendras interesas kurti ES Energetinę Sąjungą, jei jos gali nepaisyti privačios kompanijos, kurių tikslai neturi nieko bendra su bendrijos tikslais mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių?

Kyla klausimų ir dėl elektros energijos tiekimo. ES importuoja per 30 procentų elektros energijos, todėl Europos Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl papildomų elektros generavimo pajėgumų vystymo ir finansavimo valstybėse narėse.

Prie pat Lietuvos Baltarusija stato savo atominę elektrinę. Ar NORDBALT (Lietuvos-Švedijos elektros jungtis) ir LITPOL LINK (Lietuvos-Lenkijos elektros jungtis), į kurias investuotos ES ir valstybių narių lėšos, ateityje netaps dar vienu keliu elektros importui iš Rusijos ar Baltarusijos statomų atominių elektrinių ir dar labiau nedidins priklausomybę jau nuo elektros iš Rytų? Nors Lietuva teigia, kad nestiprins elektros jungties su Baltarusija (taigi neatidarys vartų baltarusiškai-rusiškai elektros energijai tekėti į Vakarus), akivaizdu, kad Lietuva anksčiau ar vėliau pajus didelį ES lobistų spaudimą tai padaryti.

Ir vėl žaisime pagal Baltarusijos (o tiksliau – Rusijos) taisykles?

2016-aisiais ir paaiškės, kokia kryptimi realiai judės ES energetika: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį.

Nepaisant praeityje priimtų svarbių sprendimų energetikos srityje, dar laukia daug sudėtingų iššūkių, kol bus pasiekta visiška elektros ir dujų tinklų integracija, o energetiškai izoliuotos salos taps visavertėmis bendrosios energetikos rinkos dalyvėmis. Lygiai taip pat svarbu, kad į Rusijos tinklus neįsipainiotų visas Europos žemynas.

Veikti negalima delsti

2016.08.22

Politikos klasika: kur padėti kablelį? Skubinti Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES procesą ar delsti? Londonas neskuba. Neskubina šio proceso ir Berlynas. Visas šis delsimas veikti įvardijamas pasiruošimu sunkioms deryboms arba priešingai – eiliniu didžiųjų valstybių negebėjimu priimti sprendimus. Iš pirmo žvilgsnio kamuolys dabar Londono rankose: Didžioji Britanija turi priimti formalų sprendimą pirmoji – pateikti oficialų […]

Skaityti daugiau

Parduotos kovos: ar sąžiningo sporto visuomenė dar ilgai tylės?

2016.08.19

Rio vienas po kito sprogsta skandalai dėl nesąžiningos sportinės kovos. Ar Lietuva dar ilgai tylės net po to, kai pati Tarptautinė bokso asociacija (AIBA) paskelbė nušalinusi septynis teisėjus, teisėjavusius bokso kovoms Rio žaidynėse? Teisėjai, „nuteisėjavę“ ir mūsiškius Evaldą Petrauską bei Eimantą Stanionį, nušalinti, medalius nusipirkę čempionai jau namuose. Ir viskas? Klausimą dėl nesąžiningos sportinės kovos […]

Skaityti daugiau

Suklaidinti žmones, sugriauti ekonomiką, bet laimėti rinkimus?

2016.07.11

Praėjo pirmosios savaitės po Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo. „Brexit“ šalininkų vedliai ir euroskeptikų lyderiai nėrė į krūmus. Jokio aiškaus plano, ką dabar daryti, Didžiosios Britanijos lyderiai neturi. Realios pasekmės – prasidėjus deryboms Kol kas iš Londono tesigirdi padriki siūlymai, pavyzdžiui, sumažinti pelno mokestį ir taip sušvelninti sprendimo pasitraukti iš ES poveikį ekonomikai. Girdisi ir eksportuojančių […]

Skaityti daugiau

Lobizmo kryptis – iš šešėlio į Skaidrumo registrą

2016.07.11

Dar prieš dešimtmetį Europos Sąjungos institucijose buvo galima išgirsti: „Lobizmas Briuselyje vyksta neskaidriai – niekas nežino, kas užsiima juo, kieno vardu ir kokiu klausimu“. Ir tai buvo akivaizdi tiesa. Plačiai paplitęs ir nekontroliuojamas lobizmas ES institucijose susilaukė didelės kritikos dėl atskaitomybės ir skaidrumo stokos, buvo imtasi konkrečių priemonių. Ir šiandien situacija jau pasikeitusi: lobistų rojumi […]

Skaityti daugiau

Į pagalbą ES valstybėms – nauja pasienio tarnyba

2016.07.08

Europos Parlamentas pritarė sprendimui steigti naują Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą. Ši tarnyba sutelks ES ir jos valstybių pastangas stiprinti ES išorės sienų apsaugą. Už savo sienų apsaugą ir toliau bus atsakinga pati valstybė, tačiau ji galės tikėtis skubios naujosios agentūros pagalbos, jei kiltų didelis migracijos spaudimas ar grėsmė Šengeno erdvei. Žengtas nedidelis, bet […]

Skaityti daugiau

SVEIKINIMAS VALSTYBĖS DIENOS PROGA

2016.07.06

Mielieji, Valstybės – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena dar kartą mums primena: valstybė – mūsų bendras kūrinys. Vienybė, bendras kasdienis darbas ir meilė savo kraštui yra svarbiausi kuriant Lietuvą ir jos ateitį. Tegul troškimas turėti stiprią ir saugią valstybę veda mus kūrybingumo ir pilietiškumo keliu.   Pagarbiai Zigmantas Balčytis, Europos Parlamento narys 2016 m. liepos 6 d.

Skaityti daugiau

ES nori keistis? Pradėkime nuo „keliaujančio cirko“

2016.07.01

Europos Sąjunga, sukrėsta „Brexit“, išgirdo garsius vadovų ir institucijų pareiškimus: Europos Sąjunga turi keistis, reikia kurti geresnę, saugesnę ir demokratiškesnę ES, kad būtų pateisinti piliečių lūkesčiai. Reikia, pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, supaprastinti, sumažinti biurokratiją ir kurti darbo vietas. Pirmyn. Pradėkim, iš pirmo žvilgsnio, nuo smulkmenos, kuri dešimtmečiais piktina dešimtis milijonų Europos gyventojų. Iš Briuselio […]

Skaityti daugiau

Apie „Brexit“ ir drąsius politikos kiškius

2016.06.28

Didžiosios Britanijos premjeras D. Cameronas darosi vis labiau panašus į drąsų didžiosios politikos kiškį. Ir ne jis vienintelis. 2015 metais, prieš parlamento rinkimus, norėdamas bet kokia kaina išlikti valdžioje, D. Cameronas pažadėjo britams surengti referendumą dėl tolesnė šalies narystės ES. Drąsi retorika? Taip. Neatsargu? Taip. Ar D. Cameronui kas nors suteikė teisę rizikuoti savo valstybės […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė