Energetikos Sąjunga: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį?

2015.12.14

Iš pirmo žvilgsnio ES energetika šiandien – lyg ir antrame plane. Yra kur kas svarbesnių ir didesnių problemų: pabėgėliai, iškilo grėsmė Šengeno zonai. Vis dėlto siūlau neapsigauti: energetika buvo, yra ir bus svarbiausia – nebus tvarios energetikos, nebus ir konkurencingos ekonomikos. Juolab kad energetika seniai tapo geopolitinio spaudimo įrankiu. Lietuva tai juto ne vienerius metus.

Šiandien Lietuva jau jungiasi į Europos energetikos tinklus. Šį rudenį Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžta Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija svarba, pasveikintas susitarimas dėl Lietuvos-Lenkijos dujų jungties, kuri užbaigs Baltijos šalių dujų rinkų izoliaciją. Ataskaitoje pasidžiaugta ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu.

Vis dėlto Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva pasistatė be tiesioginės ES paramos. Projektas nebuvo įtrauktas į strateginių ES energetikos projektų sąrašą, nors savo esme yra strateginis objektas visam Baltijos regionui. Reikia pripažinti, kad vienai Lietuvai – tai brangus (bet būtinas) projektas. Ir Europos Komisija turėtų numatyti ne tik politinę, bet ir finansinę paramą šiam projektui.

Šiandien jau galima teigti, kad 2016-aisiais Lietuvos (taip pat ir regiono) energetinis saugumas bus žymiai didesnis nei iki šiol.

O kaip bus su ES ir Energetikos Sąjunga? Ar neatsitiks taip, kad energetinės salos išnyks iš ES energetikos žemėlapio, bet pats žemynas bus dar labiau įklampintas į priklausomybę nuo Rusijos dujų ir elektros?

Juk žinoma, kad „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis iki 2019 metų pabaigos per Baltijos jūrą numato nutiesti dvi papildomas gijas. Metinis dujų pralaidumas padidėtų du kartus – iki 110 milijardų kubinių metrų.

Nors Europos Komisija teigia, kad dujotiekis NORD STREAM-2 nėra bendros svarbos projektas, tik privačių kompanijų komercinis projektas, akivaizdu, kad šis komercinis projektas privalo atitikti ES energetikos tikslus. Juk Energetikos Sąjunga nereiškia priklausomybės didinimo nuo Rusijos energetinių išteklių?

Kodėl Baltijos regionas siekia mažinti priklausomybę nuo dujų iš Rusijos, o dalis Europos Sąjungos vis labiau klampinama į Rusijos dujų tiekimo tinklą? Ar dvigubinamas NORD STREAM dujotiekis nemažina Europos Sąjungos energetinio saugumo, nedidina priklausomybės nuo Rusijos dujų? Pagaliau, ko vertas bendras interesas kurti ES Energetinę Sąjungą, jei jos gali nepaisyti privačios kompanijos, kurių tikslai neturi nieko bendra su bendrijos tikslais mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos energijos šaltinių?

Kyla klausimų ir dėl elektros energijos tiekimo. ES importuoja per 30 procentų elektros energijos, todėl Europos Komisija turėtų teikti pasiūlymus dėl papildomų elektros generavimo pajėgumų vystymo ir finansavimo valstybėse narėse.

Prie pat Lietuvos Baltarusija stato savo atominę elektrinę. Ar NORDBALT (Lietuvos-Švedijos elektros jungtis) ir LITPOL LINK (Lietuvos-Lenkijos elektros jungtis), į kurias investuotos ES ir valstybių narių lėšos, ateityje netaps dar vienu keliu elektros importui iš Rusijos ar Baltarusijos statomų atominių elektrinių ir dar labiau nedidins priklausomybę jau nuo elektros iš Rytų? Nors Lietuva teigia, kad nestiprins elektros jungties su Baltarusija (taigi neatidarys vartų baltarusiškai-rusiškai elektros energijai tekėti į Vakarus), akivaizdu, kad Lietuva anksčiau ar vėliau pajus didelį ES lobistų spaudimą tai padaryti.

Ir vėl žaisime pagal Baltarusijos (o tiksliau – Rusijos) taisykles?

2016-aisiais ir paaiškės, kokia kryptimi realiai judės ES energetika: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį.

Nepaisant praeityje priimtų svarbių sprendimų energetikos srityje, dar laukia daug sudėtingų iššūkių, kol bus pasiekta visiška elektros ir dujų tinklų integracija, o energetiškai izoliuotos salos taps visavertėmis bendrosios energetikos rinkos dalyvėmis. Lygiai taip pat svarbu, kad į Rusijos tinklus neįsipainiotų visas Europos žemynas.

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Atviras laiškas

2017.02.09

Atviras laiškas kartais gali būti puikia priemone pasiekti plačią auditoriją: vienu metu kreiptis į draugus, bičiulius, kritikus ar oponentus, o šiuo konkrečiu atveju – ir visus tuos, kuriems atrodo, jog jei jau aktyviai nešmėžuoji lietuviškosios TV eteryje, tai kažin kur visai ir pradingai. Taigi, šiuo paskutiniu metu ypač išpopuliarėjusiu žanru pasinaudosiu ir aš. Aš kandidatuoju […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis kritikuoja Europos Komisiją dėl Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo

2017.02.02

2017 m. vasario 1 d., Briuselis. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, svarstant energetikos dokumentų paketą, europarlamentaras Zigmantas Balčytis kritikavo Europos Komisiją dėl Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo. Daugiausiai kritikos sulaukė Rusijos dujų tiekimo projektas „Nord stream II“, kuris vis dar nesulaukia tinkamo Europos Komisijos įvertinimo, prieštarauja energetinio saugumo strategijai bei skatina ES valstybių narių susipriešinimą. „Stiprios ir nepriklausomos […]

Skaityti daugiau

Apie “Brexit”: pareiškimai ir prognozės – dar ne rezultatas

2017.01.20

Po ilgos tylos Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May paskelbė savo planą dėl pilno Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. Dabar jau kalbama apie radikaliai pakeistą Didžiosios Britanijos Vyriausybės poziciją. Nors dar visai neseniai šios šalies Vyriausybė žadėjo savo piliečiams ir įmonėms, kad jie nepraras bendros ES vidaus rinkos, tačiau Th. May teigimu, Jungtinė Karalystė nebus nei […]

Skaityti daugiau

Atominiu klausimu turime būti ryžtingi

2017.01.18

Nors Lietuva šiomis dienomis įsukta į informacinį uraganą „Ramūnas ir Greta“, neslėpdamas ironijos noriu pastebėti, kad yra ir kitų mūsų šaliai svarbių reikalų bei problemų. Viena iš tokių – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas ir vis didesnis Europos Sąjungos institucijų nusiteikimas šį finansavimą perkelti ant Lietuvos pečių. Kalba sukasi ne apie prabangaus automobilio nuomą, o […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė