Ilgalaikės sutartys su „Gazprom“ – praeities grandinės

2016.06.03

Geros naujienos skęsta skandaluose. O gerų naujienų yra: šiemet vėl, dar kartą, pinga gamtinės dujos buitiniams vartotojams. Tai yra visiems, kurie šildosi namus dujiniais katilais ar ruošia maistą ant dujinių viryklių.

Situacija prieš 4 metus vertė susigūžti. 2012 metų II pusmetį dujų kaina buvo pasiekusi rekordą: gyventojai, dujas naudojantys namams šildyti ir karštam vandeniui ruošti (sunaudojantys nuo 500 iki 20 000 kubinių metrų dujų per metus), už vieną kubą dujų tuomet mokėjo 2,17 lito. Perskaičiavus į eurus – apie 0,63 euro.

Šiemet šie gyventojai nuo liepos mokės 0,36 euro už kubinį metrą dujų. Rekordinis kainos mažėjimas visoje Europos Sąjungoje per 4 metus, skaičiuojant nuo 2012-ųjų.

Visa tai pavyko pasiekti dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Viena iš svarbiausių priežasčių – pasaulyje mažėjo naftos kaina. Svarbi, gal net svarbesnė už pirmąją – Lietuva pati ėmėsi veiksmų dujų kainai mažinti ir laikėsi kietos pozicijos su Rusijos „Gazprom“.

Šiandien aktualus klausimas: kokios taktikos ir strategijos Lietuva turi laikytis santykiuose su „Gazprom“ ateityje?

Gegužės mėnesį Lenkija pasiuntė žinią Rusijai, kad neplanuoja pratęsti ilgalaikės dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“. Galimybė ateityje pirkti rusiškas dujas neatmetama, tačiau jau nebe pagal ilgalaikę sutartį: rusiškų dujų pirkimas priklausys nuo kainos. Tiesa, ilgalaikė sutartis tarp Lenkijos ir „Gazprom“ baigs galioti tik 2022-aisiais.

Lietuvos valstybė šiuo metu ilgalaikių sutarčių su „Gazprom“ neturi. „Lietuvos dujų tiekimo“ ilgalaikė sutartis su „Gazprom“ baigėsi 2015-ųjų pabaigoje.

Iškart po Lenkijos pareiškimo dėl ketinimų atsisakyti ilgalaikės sutarties su „Gazprom“, pastarosios kompanijos atstovai pareiškė, kad Lietuvos atstovai domisi galimybe grįžti prie ilgalaikės sutarties. Ar tokie „Gazprom“ atstovų pareiškimai atitinka tikrovę, oficialių paaiškinimų nėra.

Esu įsitikinęs, kad Lietuva turi laikytis Lenkijos pasiūlyto principo: ilgalaikių sutarčių su „Gazprom“ nereikia, o rusiškų dujų pirkimas turi priklausyti nuo kainos. Kodėl?

Stebima akivaizdi Lietuvos „išdujinimo“ tendencija, dujų vartojimas Lietuvoje mažėja: 2011 metais importuota 3,4 milijardo kubinių metrų, 2016 metais planuojama importuoti tik vos per 2 milijardus kubinių metrų dujų.

SGD terminalas užtikrino Lietuvos atsparumą rusiškoms dujoms: esant tiekimo sutrikimams, terminalas iš esmės gali patenkinti dujų poreikį. Be to, šiemet pavyko persiderėti su „Statoil“ dėl suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo sutarties. Taip net 30 procentų sumažintos terminalo išlaikymo sąnaudos, o „Statoil“ gamtines dujas tiekia už palankią, konkurencingą kainą. Ir šiemet, Energetikos ministerijos duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvai reikalingų dujų importuota iš „Statoil“.

Lietuva jau gali rinktis dujų tiekėją, priklausomai nuo dujų kainos, ir taip mažinti dujų kainą šalies gyventojams. Ilgalaikės sutartys su „Gazprom“ tampa skaudžios praeities grandinėmis. Praeities, kai pirkdavome dujas brangiausiai Europoje.

Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos, kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija. Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę „EuroHPC“. Europos Parlamento socialistų ir demokratų […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „ES neturi kito kelio – tik būti vieninga“

2017.09.13

2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis teigiamai vertina Europos Komisijos vadovo J.C. Junckerio metinę kalbą apie ES padėtį ir vykusias diskusijas. „Patiko įžvalgos ir pasiūlymai, kurie reiškia vieną paprastą tiesą: judėti pirmyn ES gali tik būdama vieninga. Kito kelio nėra“, – teigia Z. Balčytis. Ekonomika: vėjo kryptis – vis palankesnė […]

Skaityti daugiau

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

+32477931947
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė