Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos,
kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje
laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija.
Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis
narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę
„EuroHPC“.
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos įpareigotas
parengti pranešimą šia tema, balandžio pabaigoje jį pristačiau Pramonės, mokslinių tyrimų
ir energetikos komitete. Ir idėja investuoti į superkompiuterius, ir pranešimas sulaukė
didelio palaikymo iš visų politinių grupių atstovų.
Idėja ES valstybėms bendrai investuoti į superkompiuterius sulaukia didelio
palaikymo ir tarp Europos valstybių narių. Norą dalyvauti projekte „EuroHPC“ jau pareiškė
ir raštu patvirtino Italija, Ispanija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija,
Vokietija, Belgija, Bulgarija, Graikija, Kroatija, Slovėnija ir Šveicarija.
Kodėl Lietuva turi tapti šio projekto dalyve?
Superkompiuteriai – skaitmeninės ekonomikos jėgainės
Įmonės „EuroHPC“ tikslas – įgyti ir eksploatuoti du pasaulinės klasės beveik
eksalygmens superkompiuterius (pajėgius atlikti maždaug 10 17 operacijų per sekundę) ir
bent du vidutinio pajėgumo superkompiuterius (maždaug 10 16 operacijų per sekundę). Ir
jau nuo 2020 metų teikti įvairiems viešiesiems ir privatiesiems naudotojams prieigą prie
šių superkompiuterių. Be to, remti mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, skirtą
technologijoms, techninei įrangai ir šių superkompiuterių programinei įrangai sukurti. Taip
pat prisidėti prie ES technologija pagrįstų eksalygmens (pajėgių atlikti milijardą milijardų
arba 10 18 operacijų per sekundę) sistemų plėtros.
Šiuo metu Europoje nėra nė vieno iš dešimties sparčiausių pasaulio
superkompiuterių. Galingiausias šiuo metu ES kompiuteris yra Italijoje, kuris pagal savo
galimybes užima 14 vietą pasaulyje ir yra bent 12 kartų lėtesnis už sparčiausią kompiuterį
Kinijoje.
ES trypčioja vietoje be savo superkompiuterių, vadinamų skaitmeninės ekonomikos
jėgainėmis, praranda konkurencingumą, o ES mokslas ir pramonė priversti naudotis itin
spartaus duomenų apdorojimo infrastruktūra už ES ribų.
Taip kyla rimtų problemų duomenų apsaugos ir intelektinės nuosavybės srityse: ES
faktiškai atiduoda savo duomenis trečiosioms šalims be jokių duomenų apsaugos
garantijų. Duomenų, sukauptų žinių nutekėjimas labai pavojingas ir kenksmingas ES
ekonomikai bei saugumui.

Todėl Europos Komisijos pasiūlymas sukurti bendrąją įmonę „EuroHPC“, kuri
Europoje pirks ir diegs itin našaus skaičiavimo, supergalingus kompiuterius, yra absoliučiai
būtinas.
Dėl bendrosios įmonės „EuroHPC“ veiklos (dėl galimybių naudotis superkompiuteriais
novatoriškiems produktams kurti, tikruoju laiku tvarkyti ir apdoroti didžiulius duomenų
kiekius, atlikti labai sudėtingus mokslinius, inžinerinius skaičiavimus) Europoje laimėtų visi:
pramonė, mažos ir vidutinės įmonės, mokslo įstaigos, viešasis sektorius ir valstybės narės,
o labiausiai – mažesnės valstybės, tarp jų – ir Lietuva.
Pažanga ir supernauda net kasdieniame gyvenime
Skaičiuojama, kad visiškai veikianti bendroji skaitmeninė rinka galėtų ES ekonomikai
atnešti papildomus 415 milijardus eurų per metus ir sukurti šimtus tūkstančių naujų darbo
vietų. Be to, „EuroHPC“ leistų duomenis tvarkyti čia, Europoje, ir taip užtikrinti duomenų
konfidencialumą, išlaikyti duomenų nuosavybės ir naudojimo teisę savo rankose.
Superkompiuteriai jau šiandien tiesiogiai veikia mūsų kasdienį gyvenimą – nuo orų
prognozės, stichinių nelaimių valdymo, individualaus kiekvienam žmogui gydymo, spartaus
ir ankstyvo retų ligų (tarp jų vėžinių ir genetinių) diagnozavimo iki energetikos, pažangios
transporto sistemos, išmaniųjų miestų valdymo.
Automobilių gamybos ciklą superkompiuteriai gali sutrumpinti nuo 60 iki 24 mėnesių.
Naujų pažangių vaistų kūrimą ir įvedimą į rinką – nuo 10-17 metų iki kelių mėnesių. Itin
retų ligų diagnozavimas ir specializuoto gydymo pritaikymas gali sutrumpėti iki kelių
valandų, nors dabar gali užtrukti ir keliolika mėnesių.
Pavyzdžiui, Slovėnijoje našioji kompiuterija panaudota cheminių reakcijų simuliacijai,
kad būtų galima suprasti neurologinius susirgimus ir pritaikyti tikslius gydymo būdus. Tai
itin svarbu Parkinsono ir Alzheimerio ligų gydymui. Itin spartūs ir tikslūs skaičiavimai
leidžia aptikti individualius genų pakitimus ir pritaikyti individualų gydymą. Liuksemburge
itin spartus duomenų apdorojimas leido žengti revoliucinį žingsnį diagnozuojant ir gydant
vėžį: apdorojami ne tik konkretaus asmens genetiniai duomenys, bet ir aplinkos veiksniai.
Itin našus skaičiavimas labai svarbus nacionaliniam saugumui ir gynybai, didinant
kibernetinį saugumą, atsekant kibernetinius išpuolius ir į juos reaguojant, kuriant
sudėtingas šifravimo technologijas, modeliuojant branduolines situacijas.
Lietuvai tai aktualu? Neabejotinai.
Šiuo metu kiekviena ES valstybė narė atskirai investuoja (arba išvis neinvestuoja) į itin
našaus skaičiavimo kompiuterių sistemas. Ir tai yra akivaizdžiai per mažos investicijos,
palyginti su JAV, Kinija ar Japonija. Europos atsilikimas nuo konkurentų šioje srityje siekia
500-750 milijonų eurų per metus.
Investicijos į ES bendrąją įmonę – milijardas eurų
Bendrajai įmonei „EuroHPC“ Europos Sąjunga ketina skirti 486 milijonus eurų. Ši
suma jau numatyta 2018-2020 m. ES biudžeto Europos infrastruktūros tinklųpriemonės ir
„Horizontas 2020“ programose. Papildomų lėšų skirti nereikės. Panašaus įnašo tikimasi iš

valstybių narių ir asocijuotųjų šalių. Iki 2020 metų iš viso būtų investuotas 1 milijardas
eurų viešųjų lėšų. Privatūs šios iniciatyvos dalyviai prisidėtų nepiniginiais įnašais.
Bendroji įmonė „EuroHPC“ veiks 2019-2026 metais. Įmonę nuosavybės teise bendrai
valdys ir eksploatuos bendrosios įmonės nariai (pirmiausia„EuroHPC“
deklaraciją pasirašiusios valstybės) ir privatūs nariai iš mokslo bendruomenės bei
pramonės. Į šios įmonės veiklą bet kuriuo metu gali įsitraukti ir kiti nariai, ES valstybės
narės, kurios skirs finansinį įnašą.
Birželio pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad Lietuva suinteresuota
dalyvauti šiame projekte. Tai padaryti būtina , nes jau netolimoje ateityje Lietuvos
mokslininkai galėtų dalyvauti planuojant ir kuriant įrangą šiems superkompiuteriams ir
turėti prieigą prie jų. Tai suteiktų didelį postūmį mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrai bei jų
praktiniam pritaikymui (ko šiandien labai trūksta Lietuvoje), o naudą pirmiausia pajustų
mūsų piliečiai ir pramonė.
Reikia įvertinti ir faktą, kad net 50 procentų visos prieigos prie superkompiuterių bus
paskirstyta tarp projekte dalyvaujančių valstybių, atsižvelgiant į jų finansinius įnašus.
Lietuvai būtina investuoti į superkompiuterius, jei norime būti konkurencingi
Europoje ir pasaulyje, didinti valstybės saugumą, kurti ir plėtoti didelio našumo įmones bei
gerai apmokamas darbo vietas, teikti žmonėms naujausiomis technologijomis paremtas
sveikatos bei kitas paslaugas. Trumpiau: jei norime būti pažangia valstybe.

Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos, kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija. Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę „EuroHPC“. Europos Parlamento socialistų ir demokratų […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „ES neturi kito kelio – tik būti vieninga“

2017.09.13

2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis teigiamai vertina Europos Komisijos vadovo J.C. Junckerio metinę kalbą apie ES padėtį ir vykusias diskusijas. „Patiko įžvalgos ir pasiūlymai, kurie reiškia vieną paprastą tiesą: judėti pirmyn ES gali tik būdama vieninga. Kito kelio nėra“, – teigia Z. Balčytis. Ekonomika: vėjo kryptis – vis palankesnė […]

Skaityti daugiau

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė