Dar prieš dešimtmetį Europos Sąjungos institucijose buvo galima išgirsti: „Lobizmas Briuselyje vyksta neskaidriai – niekas nežino, kas užsiima juo, kieno vardu ir kokiu klausimu“. Ir tai buvo akivaizdi tiesa.
Plačiai paplitęs ir nekontroliuojamas lobizmas ES institucijose susilaukė didelės kritikos dėl atskaitomybės ir skaidrumo stokos, buvo imtasi konkrečių priemonių.
Ir šiandien situacija jau pasikeitusi: lobistų rojumi vadinamame Briuselyje lobizmas tapo skaidresnis. Kaip pavyko tai pasiekti? Kokia tvarka šiandien Briuselyje?
Klausimai aktualūs Lietuvai, kurioje lobizmas vis dar dažnai prasideda ir baigiasi „po kilimu“. Informacija apie oficialų lobizmą viešinama prastai ir pavėluotai, o Seimas, siekiantis Lobistinės veiklos įstatymą keisti skaidrumo link, susiduria su pakankamai dideliu pasipriešinimu. Tai, kas Briuselyje jau tapo norma, pavyzdžiui, ne tik fizinių asmenų, bet ir verslo, darbdavių asociacijų, privačių kompanijų registravimasis lobistų registre, Lietuvoje sutinkama su didžiuliu nenoru skaidrinti savo interesus.
Tūkstančiai sprendimų – tūkstančiai lobistų
Kova už skaidresnį lobizmą Briuselyje tęsiasi jau du dešimtmečius. 1995 metais Europos Parlamentas įsteigė savo skaidrumo registrą. Europos Komisija tai padarė 2008 metais. To nepakako: 2011 metais abi institucijos apjungė savo registrus į bendrą Europos skaidrumo registrą.
2014 metų duomenimis, Skaidrumo registre yra užregistruota per 7 tūkstančius organizacijų ir laisvai veikiančių lobistų. Iš jų – 2355 verslo asociacijos, 1838 nevyriausybinės organizacijos, 968 privačios įmonės ir kompanijos, 552 profesionalias konsultacijas teikiančios įmonės, 508 akademinės, tyrimų institucijos, 325 viešosios įstaigos, 247 laisvai samdomi lobistai, 144 profesinės sąjungos, 87 teisės firmos, 41 religinė organizacija.
Daug lobistų? Labai. Tūkstančiai ES institucijų sprendimų – tūkstančiai lobistų. Neoficialiai teigiama, kad iš viso Briuselyje su lobizmu susiję 15 tūkstančių asmenų.
Lietuvoje registruoti vos 36 lobistai, dauguma iš jų veiklos nevykdo.
Europos skaidrumo registras yra internete, su informacija gali susipažinti visi norintieji. Operatyviai. Lietuvoje šiuo metu jau galima susipažinti su viešai skelbiama 2015 metų informacija apie oficialių Lietuvos lobistų veiklą. Apie šių metų veiklą sužinosime tik 2017-aisiais.
Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos piliečiui šiandien sužinoti, kokie lobistai ir kokius politikus šiemet įtakojo priiminėjant Darbo kodeksą ar Pagalbinio apvaisinimo įstatymą – misija sudėtinga, o gal net neįmanoma.
Sugriežtinta lobistų veikla
Nėra Europos Parlamento nario, kuris nebūtų susidūręs su lobistais. Tūkstančiai puslapių informacijos, leidiniai, elektroniniai laiškai, kvietimai susitikti – tokia buvo darbo pradžia.
Kas tie lobistai? Patys įvairiausi: farmacijos, tabako, automobilių, chemijos pramonių atstovai, darbdavių, verslo, profesinių sąjungų ar net dantų gydytojų asociacijų pasiuntiniai.
Lobistų srautas žymiai sumažėjo ir situacija iš esmės pasikeitė 2011-aisiais, pradėjus veikti bendram Parlamento ir Komisijos skaidrumo registrui. Susitikimo prašantis lobistas prisistato, praneša, kam atstovauja, ir informuoja, kad yra registruotas Skaidrumo registre. Priešingu atveju, Europos Parlamento narys gali atsisakyti susitikti. Neregistruotiems lobistams apskritai sunku patekti į Europos Komisijos ar Europos Parlamento pastatus.
Lobistams nesuteikiama galimybė dalyvauti uždaruose visuomenei Europos Parlamento posėdžiuose, jiems galioja ta pati patekimo į posėdžius tvarka, kaip ir kitiems ES piliečiams.
Kas yra Skaidrumo registras ir kaip jis veikia?
Pirmiausia, registro taikymo sritis apima visą veiklą, kuria siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ar įgyvendinimo ir sprendimų priėmimo procesams, nepriklausomai nuo to, kur ji vykdoma ir koks komunikacijos kanalas ar priemonės taikomos, pavyzdžiui, išorės paslaugos, žiniasklaida, sutartys su profesionaliais tarpininkais, ekspertų grupės, platformos, forumai, kampanijos ar visuomenės narių iniciatyvos.
Registre „tiesioginės įtakos darymas“ reiškia tiesioginį susisiekimą, susitikimą ar tiesioginį ryšį su ES institucijomis arba vykdant kitus veiksmus, susijusius su tokia veikla.
„Netiesioginės įtakos darymas“ reiškia įtakos darymą naudojant ES institucijoms skirtus tarpinius veiksnius, pavyzdžiui, žiniasklaidą, viešąją nuomonę, konferencijas ir socialinius renginius.
Lobizmu laikomas ryšių užmezgimas su ES institucijų nariais ir jų padėjėjais, pareigūnais ar kitais darbuotojais, laiškų, informacinės medžiagos ar diskusijų dokumentų ir pozicijų dokumentų rengimas, platinimas ir siuntimas, renginių, susitikimų, reklaminės veiklos, konferencijų ar socialinių renginių, į kuriuos kviečiami ES institucijų nariai ir jų padėjėjai, pareigūnai ir kiti darbuotojai, organizavimas, net savanoriškas indėlis ir dalyvavimas oficialiose konsultacijose ar klausymuose dėl numatomo ES teisėkūros procedūra priimamo ar kito teisės akto ir kitose atvirose konsultacijose.
Registras netaikomas bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms. Tačiau atstovybės arba teisiniai subjektai, biurai ir tinklai, sukurti siekiant atstovauti bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms bendraujant su ES institucijomis, taip pat jų asociacijos, turėtų registruotis.
Registras netaikomas politinėms partijoms. Tačiau visos jų įsteigtos arba remiamos organizacijos, užsiimančios į registrą įtraukta veikla, turėtų registruotis. Registras netaikomas valstybių narių vyriausybių tarnyboms, trečiųjų šalių vyriausybėms, tarptautinėms tarpvyriausybinėms organizacijoms ir jų diplomatinėms misijoms.
Visi užsiregistravę lobistai pateikia metinių išlaidų, susijusių su į registrą įtraukta veikla, sąmatą, apyvartą, pajamas. Europos Parlamento nariai ir jų padėjėjai privalo pateikti finansinių ir kitų interesų ataskaitas.
Europos skaidrumo registras neprivalomas, bet …
Svarbu: visos organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, užsiimantys į registrą įtraukta veikla ar besirengiantys ja užsiimti, turėtų užsiregistruoti registre.
Tai reiškia, kad registracija į Skaidrumo registrą vyksta savanoriškumo pagrindu. Tik laiko klausimas, kada registravimasis Skaidrumo registrą taps privalomas.
2016 metų gegužę surengta diskusija Europos Parlamente su Europos Komisijos ir suinteresuotųjų šalių atstovais. Buvo išsakytas pritarimas privalomam registrui. Taip pat buvo pateikti pasiūlymai, jog, kai Komisijos pasiūlymas bus pateiktas svarstymui EP, reikėtų į jį įtraukti privalomą nuorodą, jog Europos Parlamento nariai deklaruotų, kad jų pateikta dokumento pataisa buvo gauta iš lobistų, nurodant šaltinį. Taip pat bus siekiama sukurti bendrą ne tik Komisijos ir Parlamento, bet ir Tarybos registrą.
Siekdama didesnio skaidrumo Komisija jau atliko svarbių su vidaus taisyklėmis susijusių reformų. Nuo 2014 metų gruodžio Komisija viešai skelbia visą informaciją apie komisarų, jų kabineto narių bei generalinių direktoratų vadovų siusitikimus su lobistais. Pirmaisiais metais Komisija paskelbė informaciją apie daugiau nei 6000 susitikimų (maždaug apie 5500 Komisijos narių bei kabinetų narių susitikimų ir 600 generalinių direktorių susitikimų).
Pagal J. C. Junckerio vadovaujamos Komisijos darbo metodus dirbantys Komisijos nariai paprastai nebesusitikinėja su organizacijomis, kurios nėra įtrauktos į Skaidrumo registrą.
Įvedus naująją sistemą, įrašas Skaidrumo registre tapo iš tiesų privalomu reikalavimu visiems, norintiems susitikti su aukščiausio rango ES sprendimus priimančiais asmenimis ir pareigūnais.
Ko galėtų pasimokyti Lietuva?
Naivu manyti, kad net Seimui žengus drąsų žingsnį tobulinant Lobistinės veiklos įstatymą, „šešėlinis“ lobizmas išnyks. Vis dėlto ES institucijų patirtis rodo, kad lobizmo veikla privalo būti sugriežtinta. Ir tai nėra trumpas procesas.
Be to, būtina įteisinti skaidrų, viešą lobizmo mechanizmą – privalomą Skaidrumo registrą ne tik lobistų veiklai Seime, bet ir Vyriausybėje, ministerijose, kitose valstybės bei savivaldybių institucijose. Tik toks bendras skaidrumo principas gali būti efektyvus ir užtikrinti skaidresnį teisės aktų priėmimą ir sprendimus. Sprendimus, kurie būtų naudingi ne tik siauroms interesų grupėms, bet ir visai visuomenei. Mažiau darbo turėtų ir specialiosios tarnybos.
