Rytų partnerystės programai koją kiša ne tik Rusija

2016.09.27

Kokia ateitis laukia Rytų partnerystės programos? Ir ko iš Europos Sąjungos dar gali tikėtis trys labiausiai pažengusios programos dalyvės – Ukraina, Moldova, Gruzija?

Ar laisvoji prekyba, ar bevizis režimas

Situacija šiandien tokia, kad vėl ir vėl tenka ieškoti atsakymų į klausimą, kada Ukrainai ir Gruzijai bus suteiktas bevizis režimas. Nors ES yra pažadėjusi šioms Rytų partnerėms įvesti bevizį režimą, klausimas akivaizdžiai buksuoja. Ukraina ir Gruzija atlieka ir atliko „namų darbus“, vis dėlto šioms valstybėms bandoma kelti naujus reikalavimus. Tai nėra korektiška. Juolab kad Moldovai, pirmajai ES partnerei, bevizis režimas taikomas jau nuo 2014 metų balandžio.

Jei nesilaikome savo žodžio, ką tuomet siūlome Ukrainai, Gruzijai? Laukti?

Pažymėtina, kad padaryta didžiulė pažanga laisvosios prekybos srityje. Laisvosios prekybos sutartys su Moldova ir Gruzija įsigaliojo nuo 2014 metų rugsėjo, su Ukraina sutartis pradėta preliminariai taikyti nuo 2016 metų pradžios, laukiant, kol visos ES valstybės narės ratifikuos susitarimą. Tai padaryti nebus paprasta: neigiami 2016 metų balandžio 6 dieną surengto Nyderlandų referendumo rezultatai apsunkins asociacijos susitarimo ratifikavimą ir visapusišką jo įgyvendinimą.

Visos trys valstybės – Ukraina, Moldova, Gruzija – dėl savo apsisprendimo integruotis į Europos Sąjungą patyrė ir patiria Rusijos spaudimą. Rusija, pavyzdžiui, uždarė savo rinką ukrainietiškoms prekėms. Tai yra galinga ekonominė ataka prieš valstybę, kurios rinka buvo tradiciškai orientuota į Rusiją. Ukraina nebeturi kito kelio – tik Vakarų Europos link.

Tad kodėl laisvosioms prekybos sutartims pritariama ir jos, galima teigti, jau veikia, o bevizio režimo vengiama? Juk Rytų šalys jau įrodė, kad renkasi europietišką kelią, nepaisant sudėtingos politinės ir ekonominės situacijos ir Rusijos spaudimo.

Rusija – ne vienintelė problema

Manyti, kad Rusija supras, jog Rytų partnerystės programa galiausiai pasitarnaus ir pačios Rusijos interesams, švelniai tariant, naivu. Taip niekada nebus, bent jau artimiausiu dešimtmečiu. Rusija ir toliau laikys Rytų partnerystės regioną savo išskirtinės įtakos sfera ir priešinsis šių šalių siekiui integruotis į ES.

Šiuo metu Rytų partnerystės programos įgyvendinimas problemų patiria ne vien tik dėl Rusijos veiksmų. Didelė problema – pačios ES ateitis, kokiu keliu pasuks Bendrija. Migrantų antplūdis, padidėjusi terorizmo grėsmė, buksuojanti ekonomika, neryžtingumas bei vienybės stoka tarp valstybių narių. Atsakymų, kaip spręsti šiuos iššūkius, vis dar ieškoma.

Esu įsitikinęs, kad Rytų partnerystė turi ateitį. Tai ne tik partnerių, bet ir ES valstybių sėkmės arba nesėkmės ženklas. Negalima užmiršti, kad Asociacijos sutartys ir laisvosios prekybos susitarimas tarp ES ir Moldovos, Gruzijos bei Ukrainos yra didis Europos geopolitikos pokytis ir laimėjimas.

Raginčiau neprarasti dėmesio Ukrainai, kurioje dėl patiriamos Rusijos agresijos vykstantis konfliktas gali tapti dar vienu užsitęsusiu kariniu konfliktu. Saugumo situacija Rytų kaimynystėje turi tiesioginės įtakos viso regiono stabilumui, ekonominei gerovei ir demokratiniams procesams, todėl ES turi aktyviai įsitraukti sprendžiant konfliktus kaimynystėje, siekti visiško Minsko susitarimų įgyvendinimo, tęsti Krymo aneksijos nepripažinimo politiką. Visa tai yra ir Rytų partnerystės programos dalis.

Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos, kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija. Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę „EuroHPC“. Europos Parlamento socialistų ir demokratų […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „ES neturi kito kelio – tik būti vieninga“

2017.09.13

2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis teigiamai vertina Europos Komisijos vadovo J.C. Junckerio metinę kalbą apie ES padėtį ir vykusias diskusijas. „Patiko įžvalgos ir pasiūlymai, kurie reiškia vieną paprastą tiesą: judėti pirmyn ES gali tik būdama vieninga. Kito kelio nėra“, – teigia Z. Balčytis. Ekonomika: vėjo kryptis – vis palankesnė […]

Skaityti daugiau

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

+32477931947
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė