Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją.

Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą.

Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, darbininkai, policininkai ir visi kiti, gyvenantieji iš atlyginimo, moka dešimtis kartų didesnius mokesčius nei tie asmenys, kurių pajamos siekia milijonus eurų? Atlyginimus apmokestinate milžiniškais mokesčiais, o milijonus paliekate ramybėje?

Vakarų pasaulyje nenormalu, kai asmens pajamos per metus siekia kelis milijonus eurų, o mokesčių jis sumoka mažiau už mokytoją ar policininką. Solidarumo mokesčiai viena ar kita forma yra absoliučioje daugumoje Europos Sąjungos valstybių, taip pat ir JAV, į kurias uoliai orientuojasi tie patys solidarumo mokesčių priešininkai.

Solidarumo mokesčiai Lietuvoje neturi būti taikomi mažiems ir vidutiniams atlyginimams. Ne apie atlyginimus kalba, o apie visas metines pajamas. Progresinius mokesčius reikia taikyti ne darbo užmokesčiui, o visoms bendroms metinėms pajamoms, gautoms kaip dividendai, tantjemos, dideli atlyginimai, pelnai pardavus namus, žemės sklypus, kitą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, akcijas ir t.t.

Bet Lietuvoje normalu ir net madinga progresinius (solidarumo) mokesčius pateikti kaip absoliutų ir neginčijamą blogį. Visuomenė gąsdinama nebūtais dalykais: valdžia visiems sumažins atlyginimus, investuotojai neinvestuos, ekonomika žlugs, biudžetas praras pajamas. Pasaulio pabaiga. Akivaizdu: progresinių mokesčių priešininkai siekia diskredituoti pačią progresinių mokesčių esmę – būti solidarumo mokesčiu: gauni daug pajamų, daugiau sumokėk ir mokesčių.

Įvairūs išvedžiojimai „žalingų ir griaunančių progresinių mokesčių“ tema dažniausiai baigiami viską naikinančiu „argumentu“: iš vienų atėmus, kitam atidavus, turtingesni nebūsim. Žodžiu, kalbama apie viską, tik ne apie didžiules pajamas. Ne apie milijonus pajamų, nuo kurių į valstybės biudžetą nubyra vos vienas kitas grūdas.

Tokių „nuomonių“ ir „argumentų“ tikslas – nieko valstybėje nereikia keisti. Nereikia net jokių diskusijų. Draudžiama.

Ar iš tiesų nieko nereikia keisti valstybėje, kurioje skirtumas tarp skurdžiausiai ir turtingiausiai gyvenančiųjų yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje, o kapitalo ir pajamų iš kapitalo apmokestinimas – vienas iš mažiausių?

Nieko nekeisti Lietuvoje, kurios biudžetas – vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje? Iš kur tada didesni atlyginimai, pensijos, iš kur švietimo, socialinių, sveikatos paslaugų kokybė?

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto mokslininkai atliko Apmokestinimo teisingumo ir socialinės atsakomybės Lietuvoje tyrimą. Šiame tyrime teigiama, kad „kapitalo mokesčiai Lietuvoje, kaip procentas nuo BVP (Bendrojo vidaus produkto), yra labai maži ir sudaro 3,8 %, o vidurkis ES yra 8,2 %. Daugelyje ES šalių šis rodiklis siekia 6–8 %“.

Mokslininkų skaičiavimai ir išvados pribloškia: jeigu Lietuva surinktų kapitalo mokesčių panašiai kaip Lenkija (Lenkijos faktinis tarifas kapitalui 2012 metais siekė 7,7 % BVP), Lietuvos valstybės pajamos padidėtų penkiais procentiniais BVP punktais. Tai sudarytų apie 1,74 mlrd. eurų per metus. Šių dienų masteliais – apie papildomus 2 milijardus eurų.

Panašų tyrimą (“Socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių naštos bei šių mokesčių teisinės bazės analizė Europos valstybėse”) yra kartu atlikę Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro mokslininkai. Išvados dėl kapitalo pajamų apmokestinimo – analogiškos prieš tai minėtam tyrimui.

Kodėl šių tyrimų skandalingos išvados nebuvo plačiai viešinamos, nevyko vieša diskusija ne tik plačioje visuomenėje, bet ir tarp ekonomistų, politikų, ekspertų, žurnalistų?

Taigi Lietuva kapitalo mokesčių mokėtojams – jei ne rojus, tai bent jau idealus šiltnamis.

Atvirai prisipažinsiu: man kartais keista skaityti ir girdėti teiginius, kad progresiniai (solidarumo) mokesčiai ar minimalaus atlyginimo padidinimas dar labiau padidins socialinę atskirtį ir skurdą, kad socialinę atskirtį bene labiausiai sumažintų darbo santykių liberalizavimas. Kad apskritai užtenka tik didinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą (paprasčiau tariant, dar didesnę naštą prisiimti valstybei), ir visa progresinė pajamų apmokestinimo sistema – idealiai sustyguota.

Manau, kad tokie teiginiai nė iš tolo nepanašūs į solidarios visuomenės principus, o labiau primena vergvaldžių norais ir dekretais valdomos valstybės modelį. Tą įrodo ne statistika, o reali situacija Lietuvoje. Apie tai kasmet kalbama Europos Komisijos ataskaitose apie Lietuvą.

Ar kam nors Lietuvoje gėda dėl tokios Europos Komisijos ataskaitos apie mūsų šalį? O turėtų. Pirmiausia tiems, kurie nuolat, metų metus, aršiai priešinasi progresiniams (solidarumo) mokesčiams, didesniam kapitalo apmokestinimui, bandymams stiprinti socialinę apsaugą bei teisingumą.

Solidarumo mokesčiai – ne vaistas nuo visų neteisybių ir socialinių ligų, bet jie būtini ir neišvengiami, jei siekiame tikro, o ne tariamo solidarumo. Jei nuoširdžiai norime mažinti emigraciją ir didinti šalies nacionalinį saugumą. Ir klausimas tegali būti vienas: kaip ir kokiais dydžiais taikyti solidarumo mokesčius?

Tiems, kurie nesutinka su mano nuomone, pacituosiu buvusį Prancūzijos prezidentą Nicola Sarkozy (jis tikrai ne socialdemokratas), kuris jau įsisiautėjusios pasaulinės krizės akivaizdoje, 2008 metų rugsėjį, ugningai kreipėsi į Prancūzijos piliečius:Rinkos ekonomika – tai harmoninga rinka, tarnaujanti plėtrai, visuomenei, visiems žmonėms. Tai ne džiunglių įstatymas, ne keleto asmenų besaikis pelnas ir visų kitų aukos. (…) Nieko nedaryti, nieko nekeisti, visus nuostolius numesti ant mokesčių mokėtojų pečių ir gyventi taip, lyg nieko nebūtų nutikę, būtų istorinė klaida. (…) Tegyvuoja Respublika!“ (citatos pabaiga).

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Atviras laiškas

2017.02.09

Atviras laiškas kartais gali būti puikia priemone pasiekti plačią auditoriją: vienu metu kreiptis į draugus, bičiulius, kritikus ar oponentus, o šiuo konkrečiu atveju – ir visus tuos, kuriems atrodo, jog jei jau aktyviai nešmėžuoji lietuviškosios TV eteryje, tai kažin kur visai ir pradingai. Taigi, šiuo paskutiniu metu ypač išpopuliarėjusiu žanru pasinaudosiu ir aš. Aš kandidatuoju […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis kritikuoja Europos Komisiją dėl Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo

2017.02.02

2017 m. vasario 1 d., Briuselis. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, svarstant energetikos dokumentų paketą, europarlamentaras Zigmantas Balčytis kritikavo Europos Komisiją dėl Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo. Daugiausiai kritikos sulaukė Rusijos dujų tiekimo projektas „Nord stream II“, kuris vis dar nesulaukia tinkamo Europos Komisijos įvertinimo, prieštarauja energetinio saugumo strategijai bei skatina ES valstybių narių susipriešinimą. „Stiprios ir nepriklausomos […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė