Suklaidinti žmones, sugriauti ekonomiką, bet laimėti rinkimus?

2016.07.11

Praėjo pirmosios savaitės po Didžiojoje Britanijoje vykusio referendumo. „Brexit“ šalininkų vedliai ir euroskeptikų lyderiai nėrė į krūmus. Jokio aiškaus plano, ką dabar daryti, Didžiosios Britanijos lyderiai neturi.

Realios pasekmės – prasidėjus deryboms

Kol kas iš Londono tesigirdi padriki siūlymai, pavyzdžiui, sumažinti pelno mokestį ir taip sušvelninti sprendimo pasitraukti iš ES poveikį ekonomikai. Girdisi ir eksportuojančių gamintojų atsargus džiugesys dėl nuvertėjusios nacionalinės valiutos: eksportuoti taps naudingiau nei prieš tai. Vis dėlto tai tegali būti laikinas džiugesys ir priemonės. Neapibrėžta situacija, kokia yra dabar, negali būti naudinga ekonomikai.

Tiesą sakant, Didžiojoje Britanijoje „planas“ jau įgyvendintas, ir nesvarbu, liks Didžioji Britanija ES nare ar neliks: žmonės apgauti, ekonomika susvyravo, kaip ir verslo pasitikėjimas nacionaline ekonomika, svaras smuko į trisdešimties metų žemumas, į paviršių plūstelėjo rasistinės nuotaikos.

Šokas po referendumo negali tęstis amžinai, vis dėlto manau, kad visą kainą košės, kurią užvirė garsiai rėkiantys euroskeptikai, Didžiosios Britanijos piliečiai pradės stipriai justi realiai prasidėjus bei vykstant Didžiosios Britanijos ir ES deryboms dėl išstojimo iš Bendrijos.

Brexit“ yra pavyzdys, kaip neatsakingi ir melagingi lozunginiai politikų pareiškimai gali išbalansuoti valstybės politiką ir ekonomiką. Tai galioja ir Lietuvos politikams, neigiantiems ES narystės naudą Lietuvai, matantiems Europoje tik blogį. O išties tenorintiems likti politikos rinkoje, laimėti bet kokia kaina.

Spyris ES į reikalingą vietą ir reikalingu laiku

Negaliu nepritarti užsienio reikalų ministrui L. Linkevičiui: populizmas laimėjo Jungtinėje Karalystėje, neleiskime jam laimėti Lietuvoje.

Žodis „neleiskime“ turi daug prasmių. Man jis reiškia, kad „Brexit“ yra pamoka visiems politikams ir visoms valdžioms: reikia labiau įsiklausyti į daugumos žmonių nuomonę. Pirmiausia, į sunkiai dirbančių ir gyvenančių žmonių nuomonę.

Įsiklausyti ir pripažinti, kad Lietuva gavo ir gauna milijardus eurų ES paramos, tačiau ne visų žmonių gyvenimas pasikeitė, ne visus ta parama pasiekė. Vis dar maži atlyginimai, mažos pensijos, didelė (viena didžiausių ES) socialinė atskirtis, turtinė nelygybė.

Turiu galimybę iš arti matyti visus ES narystės trūkumus ir privalumus. Todėl, kita vertus, „Brexit“ yra spyris ES į reikalingą vietą ir reikalingu laiku. Būtini sprendimai: ir nauja taktika, ir nauja strategija. O gal net ir nauji politikai.

Jei Didžiojoje Britanijoje euroskeptikai žaidė migrantų korta, Lietuvoje ir kitose panašiose valstybėse euroskeptikai dažniausiai žaidžia skurdo korta. Dar kartais pažaidžiama kitomis jautriomis kortomis, susijusiomis su tautos tradicijomis, vertybėmis, papročiais. Bet iš tiesų svarbiausia Lietuvos euroskeptikų korta – skurdas. Todėl Lietuvai ir panašioms valstybėms turi būti pasiūlyta ES parama socialinei nelygybei mažinti – gal net tiesioginės išmokos skurdą patiriančiam, bet norinčiam dirbti žmogui. Socialinė nelygybė tarp ES valstybių turi mažėti.

ES narystės privalumai ir juodasis scenarijus Lietuvai

Kas nutiktų, jei Lietuva realiai išstotų iš ES? Pirmiausia, manau, su Lietuva niekas taip mandagiai nesikalbėtų, kaip su Didžiąja Britanija. Vis dėlto nesame 5-oji pasaulio ekonomika. O vėliau suprastume, kad praradome labai daug.

Lietuvos gamintojams ir prekybininkams gerokai pasunkėtų sąlygos patekti į šiuo metu 500 milijonų vartotojų turinčią rinką. Šiuo metu ES prekiaujame be muitų. Lietuvai tektų sudaryti dvipuses prekybos sutartis ne tik su ES, bet ir dar su keliasdešimčia valstybių.

Sumažėtų užsienio investicijų, nes šiuo metu apie 80 procentų užsienio investicijų į Lietuvą ateina iš ES valstybių. Strateginius energetikos ir transporto projektus tektų finansuoti patiems, taip pat ir milijardų reikalaujantį Ignalinos AE uždarymą. Visa tai reiškia ne tik sumenkusias valstybės galimybes, bet ir mažesnes pajamas kiekvienai šeimai. Akivaizdu, kad „paramą“ pasiūlytų kaimynas iš Rytų.

Pagaliau, Lietuvos piliečiai prarastų galimybę laisvai judėti ES erdvėje. Ir tai būtų tik pradžia. Norime tokio scenarijaus?

O dabar – apie skaičius, su kuriais ginčytis sunku ir kurių labai nemėgsta euroskeptikai.

Lietuvos valstybės biudžetas – neigiamas. Valstybė išleidžia daugiau, nei gauna pajamų. Numatytos valstybės biudžeto pajamos šiemet (2016 metais) turi siekti 5,945 milijardo eurų, o išlaidos – 6,586 milijardo eurų.

Per narystės ES laikotarpį, nuo 2004 iki 2020 metų, Lietuva gavo ir gaus iš viso apie 29 milijardus eurų ES paramos. Tai sudaro 5 metų Lietuvos valstybės biudžeto pajamas skaičiuojant šiandienos pinigų verte ir šių metų valstybės biudžeto masteliais.

Vien šiemet Lietuvą turi pasiekti per 2,1 milijardo eurų ES paramos, o Lietuva į ES biudžetą šiemet sumokės, Finansų ministerijos duomenimis, tik 424 milijonus eurų. Tai geras „biznis“ Lietuvai ar blogas: sumoki eurą, o gauni penkis eurus? Ką dar geriau galima pasiūlyti?

Kalbos ir garsūs pareiškimai, kad ES sužlugdys Lietuvą, yra aukščiausio lygio tauškalai, pritaikyti rinkimams ir trumpalaikėms politinėms pergalėms, negalvojant apie jaunų žmonių perspektyvą ir valstybės ateitį.

Kodėl Lietuvai būtina investuoti į Europos superkompiuterius?

2018.05.22

Pasaulyje vyksta įnirtingos, akimi nematomos duomenų apdorojimo varžybos, kuriose ES atsilieka nuo pirmaujančiųjų. Konkurencinę kovą duomenų apdorojimo srityje laimi Kinija ir JAV, už kurių rikiuojasi Japonija ir Šveicarija. Šių metų pradžioje Europos Komisija paskelbė planuojanti kartu su ES valstybėmis narėmis investuoti į pasaulinės klasės Europos superkompiuterius, kurti bendrą įmonę „EuroHPC“. Europos Parlamento socialistų ir demokratų […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „ES neturi kito kelio – tik būti vieninga“

2017.09.13

2017 m. rugsėjo 13 d., Strasbūras. Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis teigiamai vertina Europos Komisijos vadovo J.C. Junckerio metinę kalbą apie ES padėtį ir vykusias diskusijas. „Patiko įžvalgos ir pasiūlymai, kurie reiškia vieną paprastą tiesą: judėti pirmyn ES gali tik būdama vieninga. Kito kelio nėra“, – teigia Z. Balčytis. Ekonomika: vėjo kryptis – vis palankesnė […]

Skaityti daugiau

ES gynybos politika: ne kariuomenė, o kooperacija

2017.07.05

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamente vykusioje diskusijoje „ES gynybos planas ir Europos ateitis“ dar kartą patvirtinta, kad Europa pirmiausia pati turi rūpintis savo saugumu. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, žodžiai, pažadai ir pirmieji veiksmai dėl ES saugumo didinimo nuteikia optimistiškai, vis dėlto rezultatai priklausys ne tik nuo bendrijos institucijų, bet, svarbiausia, nuo valstybių […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis: „Stambios kompanijos spaudžiamos viešinti mokesčius“

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas pritarė naujoms ES taisyklėms, kurios įpareigotų stambias įmones, kurių apyvarta kasmet viršija 750 milijonų eurų, viešinti informaciją dėl atskirose valstybėse sumokamų mokesčių. Europarlamentaro Zigmanto Balčyčio teigimu, taip siekiama padidinti mokesčių skaidrumą ir atgrasyti didžiąsias tarptautines kompanijas nuo mokesčių vengimo, dėl kurio ES valstybės kasmet praranda nuo 50 […]

Skaityti daugiau

Europos Parlamentas ragina ginti vartotojus nuo pramoninio diktato

2017.07.04

2017 m. liepos 4 d., Strasbūras. Europos Parlamentas balsavo dėl rezoliucijos, kuri ragina ES valstybes skatinti patvarių ir kokybiškų prietaisų gamybą, o, esant reikalui, ir jų taisymą. „Tai rezoliucija prieš piktybišką, iš anksto dalies gamintojų suplanuotą greitą daiktų nusidėvėjimą“, – tokia naujo dokumento esmė – teigia europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Europos Parlamentas siūlo nustatyti kiekvienos gaminių […]

Skaityti daugiau

Solidarumo mokesčiai – ir būtini, ir neišvengiami. Tegyvuoja Respublika!

2017.02.27

Pajamų nelygybė Lietuvoje – viena iš didžiausių Europos Sąjungoje ir nuolat didėja. Darbo užmokesčio skirtumai – per dideli. Ribotas mokesčių sistemos progresyvumas. Socialinė apsauga – minimali. Visa tai kenkia ekonomikai, didina skurdą, nesaugumą ir skatina emigraciją. Tokia yra Europos Komisijos paskelbta ataskaita apie Lietuvą. Kitaip tariant, Europos Komisija klausia Lietuvos: Jūsų valstybėje normalu, kad mokytojai, […]

Skaityti daugiau

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė