Vieniems – mokesčių rojai, kitiems – nepakeliama našta?

2016.12.05

Kuria kryptimi juda ES mokesčių politika? Ko tikėtis verslui, gyventojams, valstybių politikams? Ar taip visada ir bus: vieniems – mokesčių rojai ir nuslėpti milijonai, kitiems – nepakeliama mokesčių našta, socialinė nelygybė ir skurdas?

Viena ES mokesčių politikos kryptis yra aiški: ES stiprėja kova su mokesčių vengimu, pajamų slėpimu ir sukčiavimu. Išvengti mokesčių ES turėtų darytis vis sunkiau.

Nelygybės ir skurdo kaina – trilijonas eurų?

1 trilijonas (tūkstantis milijardų) eurų. Kosminė suma. Tiek lėšų kasmet netenka ES valstybių biudžetai dėl to, kad didelės verslo kompanijos ir turtingi fiziniai asmenys ieško ir randa būdų, kaip slėpti pajamas ir išvengti mokesčių.

1 trilijonas (tūkstantis milijardų) eurų – po 2000 eurų, kasmet nuslėptų nuo kiekvieno ES gyventojo. Nuslėptų atlyginimams, pensijoms, sveikatos apsaugai, švietimui, saugumui.

Iki 2020 metų ES įsipareigojo kasmetę 1 trilijono eurų netektį dėl mokesčių vengimo sumažinti per pusę. Aktyvesnio ES vaidmens kovojant su mokesčių vengimu, apklausų duomenimis, tikisi net 75 procentai ES piliečių.

ES rengiami ir priimami sprendimai (taip pat ir Europos Parlamente) rodo, kad jau artimiausioje ateityje bus siekiama įtvirtinti mokesčių sistemą, jog tarptautinės korporacijos ir didelės kompanijos mokėtų teisingą dalį mokesčių, o valstybėms nereikėtų ieškoti būdų, kaip kamšyti biudžetus taupant socialiai pažeidžiamų gyventojų sąskaita.

Tai galioja ir Lietuvai.

Mokesčių vengimas tampa viena didžiausių kliūčių, kovojant su skurdu ir socialine nelygybe ne tik ES, bet ir pasaulyje. Dažną valstybę išlaiko mažiausias ar vidutines pajamas gaunantys žmonės ar smulkieji bei vidutiniai verslai, bet ne milžiniškus pelnus skaičiuojančios kompanijos.

Sociologai teigia, kad šiuo metu turtinė nelygybė pasaulyje yra didesnė už kada nors fiksuotą žmonijos istorijoje: vos daugiau nei 60 žmonių valdo tiek pat turto, kiek 3,5 milijardo skurdžiausių pasaulio gyventojų.

Veiksmai prieš agresyvų mokesčių planavimą

Birželio pradžioje Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms, kurios panaikina teisines spragas, leidžiančias įmonėms vengti pelno mokesčio. Siūloma taikyti griežtesnius palūkanų atskaitymo apribojimus, taip pat ES lygiu nustatyti mokesčių rojų sąrašą ir užkirsti kelią priedangos įmonių steigimui. Nutarta įsteigti tyrimo komitetą, kuris vertins, ar tinkamai įgyvendinamos ES kovos su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu taisyklės, atsižvelgiant į „Panamos dokumentų“ skandalą.

Neteisinga, kad dirbantieji, smulkieji verslininkai moka vis daugiau, o turtingieji ir tarptautinės korporacijos vengia sąžiningai mokėti savo mokesčių dalį. Tokie teiginiai skambėjo Europos Parlamente svarstant naujas kovos su pelno mokesčio vengimu priemones.

Taisyklėse įtvirtintas principas, kad didelės, tarptautinės bendrovės turi mokėti pelno mokestį toje valstybėje, kurioje jos uždirba pelną. Reforma ir priemonės pirmiausia ir nutaikytos į didžiąsias, tarptautines kompanijas, veikiančias Europoje, bet vengiančias mokėti mokesčius, tarp jų ir pelno.

Europos Parlamentas taip pat rekomendavo pažaboti vidinį skolinimą įmonių grupėje, kuris yra vienas dažniausiai naudojamų būdų siekiant parodyti mažus pelnus ir tokiu būdu išvengti mokesčių.

Nusiteikimas kovoti su mokesčių vengimu yra labai rimtas: yra siūloma taikyti net vienodą pelno mokestį visose ES valstybėse. Rengiamas pirmasis „juodasis sąrašas“ tų įmonių, kurios nesąžiningai veikia ES, bei „juodasis sąrašas“ mokesčių rojų ir valstybių, kurios iškreipia konkurenciją.

Dėl pelno mokesčio vengimo ES kasmet praranda 160-190 milijardų eurų pajamų.

PVM reforma – atsakas sukčiavimui

Lapkričio pabaigoje Europos Parlamentas pritarė Europos Komisijos pasiūlytam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) veiksmų planui.

Dabartinė tarpvalstybinės prekybos PVM sistema galioja nuo 1993 metų ir nebeatitinka šiandienos reikalavimų. Problemų kelia auganti internetinė prekyba ir paplitęs PVM sukčiavimas.

Dabartinė PVM sistema yra suskaidyta ir pernelyg sudėtinga vis dažniau tarpvalstybiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms. Ji taip pat palieka galimybių sukčiauti: vidaus ir tarpvalstybiniai sandoriai vertinami skirtingai, o prekės ar paslaugos gali būti įsigyjamos bendrojoje rinkoje nesumokant PVM. Dažnai sudaromi fiktyvūs sandoriai siekiant nemokėti PVM vienose ES šalyse, o kitose – apgaulės būdu jį susigrąžinti iš valstybės, žinant, kad PVM iš tikrųjų nebuvo sumokėtas.

Siūloma kurti tokią galutinę PVM sistemą, kuri būtų grindžiama prekių ir paslaugų apmokestinimo paskirties šalyje principu, nes kilmės šalies principo neįmanoma įgyvendinti. Taip pat siūloma kurti paprastą, kaip galima mažesnių normų, PVM sistemą.

Mokesčių rojai – tamsioji globalizacijos pusė

Mokesčių rojai, padedantys plauti pinigus ir vengti mokesčių, nėra tik egzotiškai skambantys kraštai, pavyzdžiui, Panama. Nutekinti „Panamos dokumentai“ atskleidė, kad viena iš keturių ten veikiančių teisinių firmų padėjo maždaug 200 tūkstančių įmonių ir žmonių išvengti mokesčių. Skaičius didelis, tačiau visame pasaulyje lengvatinio apmokestinimo įmonių skaičiuojama per 2 milijonus.

Jurisdikcijų, kuriose registruotos įmonės turi mokėti labai mažus mokesčius arba gali jų nemokėti iš viso, yra ir JAV, ir pačioje ES.

Lapkričio pabaigoje Europos Parlamente svarstyti siūlymai, kad mokesčių administravimo institucijos turėtų geresnę prieigą prie informacijos apie ofšorinių fondų savininkus ir tarpininkavimo subjektus, siekiant veiksmingai nustatyti mokesčių slėpimą. Tačiau mokesčių administratorių prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacija labai skiriasi visoje ES. Net tada, kai ši prieiga suteikiama, institucijos dažnai vis dar susiduria su kliūtimis, kurios trukdo efektyviai veikti. Todėl šiuo metu siekiama, kad mokesčių institucijos galėtų laisvai naudotis kovos su pinigų plovimu informacija.

Mokesčių rojus yra tamsioji globalizacijos pusė“, − teigė Nobelio premijos laureatas, ekonomistas Džozefas Stiglicas, lapkritį apsilankęs Europos Parlamente. Su tokiu teiginiu sunku nesutikti.

Pavieniui kovoti – sudėtinga

Europa imasi ryžtingų veiksmų ir gali tapti kovos su mokesčių rojais bei PVM sukčiavimu lydere. Į klausimą, ar taip ir bus, kad vieniems – mokesčių rojai, kitiems – nepakeliama našta, galima atsakyti: taip, kaip yra, nebebus. Žaidimo taisyklės bus keičiamos.

Vis dėlto atsakymo laukia kur kas svarbesnis klausimas: kokia ateitis laukia pačios Bendrijos? ES išsivaikščios ar taps labiau centralizuota, vieningesnė, bendrai sprendžianti problemas? Akivaizdu tai, kad valstybėms narėms pavieniui kovoti su mokesčių vengimu, slėpimu ir sukčiavimu bus sudėtinga, o gal ir apskritai neįmanoma.

Kairioji politika: sprendimas, o ne problema

2017.02.13

Dauguma partijų prieš rinkimus ir po rinkimų naudoja kairiosios politikos šūkius bei dalina analogiškus pažadus. Ir taip net prisiekusieji dešinieji – nori to ar nenori – pripažįsta, kad kairioji politika atitinka daugelio žmonių lūkesčius. Kairioji politinė jėga – socialdemokratai – pavasarį tiesiogiai rinks naująjį partijos pirmininką. Ar svarbu, kas juo, Socialdemokratų partijos pirmininku, bus? Taip, […]

Skaityti daugiau

Atviras laiškas

2017.02.09

Atviras laiškas kartais gali būti puikia priemone pasiekti plačią auditoriją: vienu metu kreiptis į draugus, bičiulius, kritikus ar oponentus, o šiuo konkrečiu atveju – ir visus tuos, kuriems atrodo, jog jei jau aktyviai nešmėžuoji lietuviškosios TV eteryje, tai kažin kur visai ir pradingai. Taigi, šiuo paskutiniu metu ypač išpopuliarėjusiu žanru pasinaudosiu ir aš. Aš kandidatuoju […]

Skaityti daugiau

Z. Balčytis kritikuoja Europos Komisiją dėl Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo

2017.02.02

2017 m. vasario 1 d., Briuselis. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje, svarstant energetikos dokumentų paketą, europarlamentaras Zigmantas Balčytis kritikavo Europos Komisiją dėl Energetikos sąjungos tikslų įgyvendinimo. Daugiausiai kritikos sulaukė Rusijos dujų tiekimo projektas „Nord stream II“, kuris vis dar nesulaukia tinkamo Europos Komisijos įvertinimo, prieštarauja energetinio saugumo strategijai bei skatina ES valstybių narių susipriešinimą. „Stiprios ir nepriklausomos […]

Skaityti daugiau

Apie “Brexit”: pareiškimai ir prognozės – dar ne rezultatas

2017.01.20

Po ilgos tylos Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May paskelbė savo planą dėl pilno Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES. Dabar jau kalbama apie radikaliai pakeistą Didžiosios Britanijos Vyriausybės poziciją. Nors dar visai neseniai šios šalies Vyriausybė žadėjo savo piliečiams ir įmonėms, kad jie nepraras bendros ES vidaus rinkos, tačiau Th. May teigimu, Jungtinė Karalystė nebus nei […]

Skaityti daugiau

Atominiu klausimu turime būti ryžtingi

2017.01.18

Nors Lietuva šiomis dienomis įsukta į informacinį uraganą „Ramūnas ir Greta“, neslėpdamas ironijos noriu pastebėti, kad yra ir kitų mūsų šaliai svarbių reikalų bei problemų. Viena iš tokių – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas ir vis didesnis Europos Sąjungos institucijų nusiteikimas šį finansavimą perkelti ant Lietuvos pečių. Kalba sukasi ne apie prabangaus automobilio nuomą, o […]

Skaityti daugiau

Naujametinis sveikinimas

2017.01.02

Laimingų ir prasmingų Naujųjų metų!!! Nuoširdžiai Severina ir Zigmantas Balčyčiai

Skaityti daugiau

Akcizai polkos ritmu? Polonezas būtų geriau

2016.12.19

Ne daugiau 10 litrų stipriųjų gėrimų. 20 litrų stipraus vyno. 90 litrų vyno (iš kurio ne daugiau kaip 60 litrų putojančio vyno), 110 litrų alaus. Įspūdingi kiekiai ir litrais, ir pinigais. Vis dėlto realybė yra būtent tokia: tokius kiekius alkoholio vykdami iš vienos ES valstybės į kitą gali su savimi vežtis asmeninėms reikmėms kiekvienas ES pilietis, kuriam […]

Skaityti daugiau

Kontaktai

Ž. Liauksmino g. 3,
01101 Vilnius
+370 (616) 19 483
info@balcytis.lt

Siūlyk idėjas

©2015 Visos teisės saugomos

Zigmanto Balčyčio asmeninė svetainė