Z. Balčytis. Bendros ekonomikos augimo prognozės – palankios, tačiau negalime miegoti

Lietuvos ekonomika, išlaikydama pakankamai spartaus augimo kryptį, bendrame pasaulio ekonomikos kontekste atrodo neblogai. Žemės ūkis, statybos, krovinių pervežimas – pagrindiniai sektoriai, kuriuose šalies ekonominiai rodikliai yra pakankamai aukšti.

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad spartų investicijų augimą Lietuvoje iki šiol lėmė Europos Sąjungos fondų finansiniai srautai, kurie ateityje – mažės.

Manau, situacija turėtų kisti ir Lietuvos krovininio kelių transporto sektoriuje – ES įvedus mobilumo paketą. Tai tikrai paveiks ir ekonomikos augimo rodiklius.

Nors pastaruoju metu gyventojų darbo užmokestis augo, didėjo namų ūkių pajamos, neapibrėžtumo akivaizdoje žmonės linkę labiau taupyti, mažinti vartojimą. Tai neigiamai veikia vidaus rinką, lemia mažmeninės prekybos apyvartos sulėtėjimą.

Nemažą susirūpinimą kelia ir dabartinis nedarbo lygis. Pasibaigus karantinui, darbo jėgos poreikis Lietuvoje augo, tačiau bedarbystės rodikliai toliau didėjo. Šiuo metu darbo neturi daugiau nei 200 tūkst. darbingo amžiaus šalies gyventojų. 

Nors bendros ekonomikos augimo prognozės Lietuvai iš esmės – palankios, yra nemažai rizikų tarptautinėje plotmėje, galinčių nulemti kitokią ūkio raidą. Visų pirma, turiu omenyje JAV ir ES prekybos nesutarimų situaciją, naftos kainų nestabilumą dėl politinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose, augančią įtampą JAV bei Kinijos santykiuose, pagaliau – pastaruosius įvykius kaimyninėje Baltarusijoje.

Norint išgyventi dabartiniame pasaulyje, Lietuvai reikalinga ilgalaikė tvarios ekonominės plėtros strategija, kuri amortizuotų iššūkius, užtikrintų socialinį saugumą, mažintų skurdą, leistų tenkinti pagrindinius žmonių poreikius. Tai pasiekti galime skaitmenizuodami gamybą, įgyvendindami „Rail Baltica“ projektą ir vystydami atsinaujinančius  energijos šalinius.